Взаимодействие мелодики народных песен куршининков и летувининков

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Взаимодействие мелодики народных песен куршининков и летувининков
Alternative Title:
Interaction of the folk song melodies of Kuršininkai (Curonians, immigrants from Latvia) and Lietuvininkai (residents of Lithuania minor)
Keywords:
LT
Kuršiai; Kuršininkai; Liaudies dainos; Lietuvininkai; Mažoji Lietuva; Melodijos; Melodika; Sąlyčiai.
EN
Curonians; Folk songs; Interaction; Melodics; Residents of Lithuania Minor; Tunes.
Summary / Abstract:

LTMaždaug nuo XV-XVI a. kuršių žemėse – šiaurinėje Klaipėdos krašto dalyje , pajūryje ir Kuršių Nerijoje – drauge gyveno lietuviai ir kuršiai. Kuršių, kurie vėliau asimiliavosi į latvių tautą, migracija iš Latvijos Kuržemės į Lietuvos pajūrį tęsėsi beveik iki XX a. vidurio. Vietiniai atvykėlius vadino įvairiai: kuršiais, kuršininkais, kopininkais; dauguma jų kalbėjo kuršių, lietuvių ir vokiečių kalbomis, dainavo latvių ir lietuvių dainas. Straipsnyje aprašyto tyrimo objektas – kuršininkų ir lietuvininkų dainų melodijos. Melodijų analizė ir palyginimas remiasi negausia, skirtingos kokybės ir kiekybės, tačiau išskirtinės vertės medžiaga: iš įvairių šaltinių surinktomis 149 kuršininkų ir 718 lietuvininkų dainų melodijomis. Didžioji dalis kuršininkų dainų buvo atliekamos latviškai; tad kruopščiai studijuotos latvių dainos. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kuršininkų ir lietuvių dainų melodijų panašumus ir skirtumus, siekiant atskleisti jų sąveiką. Lietuvoje apsigyvenusių kuršininkų dainos pirmą kartą užfiksuotos lietuvių ir latvių folkloro rinkėjų XX a. pradžioje. Dėl įvairių objektyvių priežasčių įrašai rinkti gana fragmentiškai: dainininkai drovėjosi savo amžiaus, kaimynų bei šeimos požiūrio, religinių tikėjimų, tariamai netinkamos aplinkos ar valdžios atstovų sankcijų baimės. Atskleistos bendros kuršininkų ir lietuvininkų dainų likimo nepalankios aplinkybės: sąmoningai diegtas liaudies dainos kaip gėdingo reiškinio įvaizdis, smerktinas ir nesuderinamas su doro, praktikuojančio evangeliko žmogaus gyvenimu (tiek lietuvininkų, tiek kuršininkų).Moksliniu požiūriu kuršininkų muzikinis folkloras iki šiol Lietuvos mokslininkų menkai tyrinėtas. Kuršininkų dainų repertuaras yra dvisluoksnis: gausus latviškas sluoksnis (80%) ir daug mažesnis lietuvininkų sluoksnis (20%). Lietuvininkų dainos apima vieną ar du latvių kuršininkų dainų bruožus. Kuršininkų melodijų ypatybės atskleidžia du sluoksnius: archainį ir modernųjį. Skiriasi jų tekstų struktūra ir semantika bei melodijų ypatybės. Kuršininkų melodijų ypatybių visuma atskleidžia latvių, lietuvių bei abiejų tautų etninių grupių būdingus bruožus. Tačiau kuršininkų ir lietuvininkų dainų melodijos siejasi savo pagrindiniais parametrais: stilistika (monofonija, homofonija), harmonija, apimtis ir metroritmika. Ieškant atsakymo į klausimą, kurių kuršininkų kaimynų – lietuvininkų ar žemaičių – dainos darė didesnę įtaką kuršininkų dainoms, tenka pripažinti, kad žemaičių heterofonija yra svetima kuršininkų muzikinei minčiai. Lietuvos kuršininkų melodijos paimtos iš lietuvių: dauguma jų yra identiškos ar labai panašios į lietuvininkų repertuarą. Daugiakultūriniame pasienio regione – Lietuvos pajūryje – kur keletą amžių drauge gyveno kuršininkai ir lietuvininkai, vyko natūralūs, nors ir nevienodomis dalimis, muzikinio folkloro mainai. Šį reiškinį sąlygojo keletas aplinkybių: artima kaimynystė, bendra veikla, mišrios šeimos, panaši religinė elgsena, mokykla. [versta iš angliškos santraukos]

ENIn the lands of the Curonian tribe - in the northern part of Klaipėda Region, on the seacoast, and in the Curonian spit - Lithuanians and Curonians lived by side since approximately the 15th - 16th century. The migration of Curonians, who were later assimilated by Latvians, from Latvian Kurzeme to the seacoast of Lithuania took place till approximately the mid-20th century. Local residents called the newcomers by different names: kuršiai, kuršininkai, dune dwellers; most of them spoke Curonian, Lithuanian, and German, and sang Latvian and Lithuanian songs. The research object of the article is the folk songs melodies of Curonians and Lietuvininkai. Their analysis and comparison are based on the material which was relatively sparse and different in terms of quality and quantity, however, exceptionally valuable: 148 Curonian and 718 Lietuvininkai song melodies were collected from various sources. A significant part of the Curonian songs were performed in Latvian; therefore, Latvian songs were thoroughly studied. The objective of the research was to look into the similarities and differences of the melodies of Curonian and Lithuanian songs in order to reveal the impact of interaction of the musical folklore. Folk songs of the Curonians residing in Lithuania were first recorded by Lithuanian and Latvian folklore collectors in the early 20th century. Due to different objective reasons, the recording was done in a rather fragmentary way: song presenters felt shy because of their age, the opinion of the neighbours and family, religious beliefs, the allegedly unsuitable environment, or fear of the authorities' sanctions. That reveals one of the circumstances of the common fate of the Curonian and Lithuanian singing folklore: decline/destruction and a deliberately inculcated view of a folk song as something disgraceful, reprehensible, and incompatible with a virtuous person's life typical of practicing Evangelicals (both Lietuvininkai and Curonians).From the scientific viewpoint, the Curonian musical folklore has so far been hardly studied by Lithuanian scholars. The repertoire of the Curonian folk songs has two layers: a more abundant Latvian (80%) and a scantier Lietuvininkai (20%) ones. The Lietuvininkai songs include one or two occasional patterns of Latvian Curonian songs. The character of the Curonian melodies reveals two - an archaic and a more modern - layers. They differ in both the structure and semantics of their lyrics and in the character of melodies. The totality of the characteristics of Curonian melodies exposes the qualities typical of Latvians, Lithuanians, and ethnic groups of both nations. However, the melodies of the Curonians and the Lietuvininkai are related by their principal parameters: stylistics (monophony, homophony), harmonies, ambits, and metro-rhythmics. To answer the question which folk songs of the Curonians' neighbours - Lietuvininkai or Samogitians - made a greater impact on the Curonian songs, one has to admit that the Samogitian heterophony is alien to the Curonian musical thought. The melodies sung by Curonians in Lithuanian were learnt from Lithuanians: almost all of them had identical or very close versions in the Lietuvininkai repertoire. In the multi-cultural border region - Lithuanian seacoast - where Curonians and Lietuvininkai lived side by side for seven centuries, natural, although not equal, interchange of musical folklore took place. The interchange was predetermined by a number of circumstances: close neighbourhood, common work, mixed marriages, similar religious attitudes, and school. [From the publication]

ISSN:
1691-6034
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45545
Updated:
2020-12-17 09:16:26
Metrics:
Views: 55
Export: