Balsių ilginimas kaip sociolingvistinė vilniečių tarties ypatybė

LTNorminamuosiuose tekstuose vilniečių kalba neretai pavadinama lenkų ir rusų kalbų paveikta žargoniška puskalbe, įvairių tarmių mišiniu. Tokio neigiamo vertinimo ji paprastai sulaukia dėl kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo, o ypač dėl jokiai lietuvių kalbos tarmei nebūdingo, todėl esą dėl slavų kalbos įtakos atsiradusio ilginimo žodžio gale. Straipsnyje analizuojama, kiek vilniečių lietuvių kalboje paplitęs trumpųjų balsių ilginimas žodžio kamiene ir galūnėje, kaip jis priklauso nuo kalbinių ir socialinių veiksnių ir nuo kalbos kontrolės laipsnio. Tyrimo empirinė medžiaga – 4,5 val. sociolingvistinių interviu su skirtingo amžiaus ir lyties lietuvių šeimose gimusiais antros ar trečios kartos vilniečiais. Ilginimo reiškinys informantų kalboje analizuojamas gretinant tris vadinamuosius kontekstinius sociolingvistinių interviu stilius: 1) laisvąjį pokalbį, 2) specialiai sukurto rišlaus teksto skaitymą ir 3) specialiai sudarytų žodžių porų skaitymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Balsių ilginimas; Kalbos kontrolė; Kalbos stigmatizavimas; Kirčiuotas balsis; Nekirčiuotas balsis; Sociolingvistika; Sociolingvistinis kintamasis; Tarmė; Variantų sociolingvistika; Vilniečių tartis; Control of language; Dialect; Lengthening of vowels; Pronunciation of Vilnius inhabitants; Pronunciation of inhabitants of Vilnius; Sociolinguistic variable; Sociolinguistic variation; Sociolinguistics; Sociolinguistics of phonetic variants; Stigmatization of language; Stressed vowel; Unstressed vowel.