Balsių ilginimas kaip sociolingvistinė vilniečių tarties ypatybė
LTNorminamuosiuose tekstuose vilniečių kalba neretai pavadinama lenkų ir rusų kalbų paveikta žargoniška puskalbe, įvairių tarmių mišiniu. Tokio neigiamo vertinimo ji paprastai sulaukia dėl kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo, o ypač dėl jokiai lietuvių kalbos tarmei nebūdingo, todėl esą dėl slavų kalbos įtakos atsiradusio ilginimo žodžio gale. Straipsnyje analizuojama, kiek vilniečių lietuvių kalboje paplitęs trumpųjų balsių ilginimas žodžio kamiene ir galūnėje, kaip jis priklauso nuo kalbinių ir socialinių veiksnių ir nuo kalbos kontrolės laipsnio. Tyrimo empirinė medžiaga – 4,5 val. sociolingvistinių interviu su skirtingo amžiaus ir lyties lietuvių šeimose gimusiais antros ar trečios kartos vilniečiais. Ilginimo reiškinys informantų kalboje analizuojamas gretinant tris vadinamuosius kontekstinius sociolingvistinių interviu stilius: 1) laisvąjį pokalbį, 2) specialiai sukurto rišlaus teksto skaitymą ir 3) specialiai sudarytų žodžių porų skaitymą.
- Ar žodžio galo balsių ilgumą lemia kalbų kontaktai? Praeities mįslė iš kelių kartų įvairiakalbių vilniečių perspektyvos (trukmės aspektas). Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 255-280.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Dėl kirčiuotų pusilgių balsių prozodijos. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 211-213.
- Ilgujų ir trumpujų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje.. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 38-42.
- Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8, p. 292-319.
- Kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960-2011 m. informacinėse laidose. Kalbos kultūra. 2012, 85, p. 178-189.
- Lietuvių bendrinės kalbos fonetika. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p. 1 brošiūra.
- Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
- Lithuanian language policy: past and present duel. Social status of languages in Finland and Lithuania: a plurimethodological empirical survey on language climate change. Berlin: Peter Lang, 2020. P. 259-279.
- Naujasis dialektas: galimas tarminio kalbėjimo vertinimo scenarijus. Respectus philologicus. 2010, Nr. 18 (23), p. 41-57.
- Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 191-207.
- "Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba". Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjųi:/,u:/,e:/,o:/,æ:/ ira:/ akustinė analizė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 107-135.
- Šnekamoji kalba kaip personažų tapatumo konstravimo priemonė Marijos Kavtaradzės trumpametražiuose filmuose. Ars et praxis. 2021, 9, p. 117-130.
- "Vilniaus klausimas" bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas. Darbai ir dienos. 2011, t. 56, p. 57-76.
- Vilniečių kalbos vardažodžių kirčiavimas: sinchroninis Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis. Taikomoji kalbotyra. 2014, 6 p. 1-32.
- Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas. Taikomoji kalbotyra. 2014, 6 p. 1-30.
- "Visy, kity, abū". Ar žodžio galo ilginimas būdingas visiems vilniečiams?. Taikomoji kalbotyra. 2018, 10, p. 68-85.
