Tauta, gimusi iš filologijos, ir lingvistinio nacionalizmo fenomenas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tauta, gimusi iš filologijos, ir lingvistinio nacionalizmo fenomenas
Alternative Title:
Nation emerged from philology and the phenomenon of linguistic nationalism
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2011, t. 56, p. 143-152
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Česlavas Milošas; Tautos formavimasis; Lingvistinis nacionalizmas
EN
Czeslaw Miłosz; Formation of the nation; Linguistic nationalism
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis Cz. Miłoszo teiginiu, kad “šiuolaikinė Lietuva atsirado iš filologijos ir kalbos ", nagrinėjamas lingvistinio nacionalizmo fenomenas. Pažymima, kad lingvistinio lietuvių nacionalizmo ištakos Vidurio Europos kontekste nėra unikalios. Lemiamą vaidmenį, autoriaus nuomone, čia suvaidino vokiečių švietėjo Johanno Gottfriedo Herderio idėjų universalumas. Akcentuojama, kad XIX a. tautinės valstybės buvo kuriamos kaip homogeniškos „vienos tautos, vienos kalbos“ visuomenės, kurioms buvo būtina stiprinti konservacines ir gynybines nuostatas galimų grėsmių iš kaimynų atžvilgiu. Teigiama, kad nepriklausomą valstybę atkūrusi Lietuva patiria vis didesnę įtampą tarp atgaivinto tautinės valstybės modelio ir įsiliejimo į Vakarų pasaulį. Integraciniai procesai ir juos lydintys kosmopolitizmo, daugiakultūriškumo ir daugiakalbystės iššūkiai sukuria įtampos lauką ir požiūryje į kalbą. Lingvistinio nacionalizmo tradicijos veikiamas valstybinės kalbos globos ir priežiūros darbas, sutelktas į kalbos idealiosios sistemos archajiškumo gynimą, virsta kova dėl tautos integralumo išsaugojimo. Tuomet kiekvienas alternatyvus požiūris į kalbą dažniausiai sulaukia neigiamų vertinimų kaip nevaržomos demokratijos apraiška, prie išdavystės ribos balansuojantis vakarietiškų idėjų mėgdžiojimas, nesuderinamas su siekiu ginti kalbos ir tautos unikalumą. Autorius išreiškia viltį, kad naujai permąstomos Cz. Miłoszo idėjos ir tolesnės Vidurio Europos savasties paieškos gali atverti erdvę ir kitoms dabartinės lietuvių kalbos ideologijos alternatyvoms.

EN“Modern Lithuania emerged from philology and language” – the validity of these words by Czeslaw Miłosz from his book In search of a Homeland is newly confirmed by the discussions about the threats against the destiny of the Lithuanian language and the future of the nation. The historical period described by Miłosz (the end of the 19th century and the beginning of the 20th century) is still a kind of ‘dreamtime’ not only for Lithuanian nationalism, but also for the language ideology – this is the time when standard Lithuanian was born. The Herderian theory of nationalism assigns the following functions to the language: to represent the nation, to mobilize it, and to separate it from others. These are also the cornerstones of the current Lithuanian language ideology inspired by the ideas of the Lithuanian national revival. The fidelity to this tradition at the beginning of the 21st century increases tensions between the Westphalian model of nation states and the processes of integration into the Western world. [From the publication]

ISSN:
1392-0588, 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44752
Updated:
2018-12-17 13:13:50
Metrics:
Views: 11    Downloads: 7