Kovos bičiulis už Europą ar prisimintas giminaitis? : kas yra lenkas lietuviui
LTEuropos Sąjunga kaip ekonominių tikslų siekianti sąjunga buvo susitelkusi į pragmatinius tikslus. Tačiau plečiantis ES tapo svarbu pagrįsti jos vieningumą. Šia prasme naujosios ES šalys, tarp jų ir Lietuva, netiesiogiai paskatino naujai kelti klausimą apie Europos bendrumo prasmę. Šiame straipsnyje išskleidžiamos dvi tezės. Pirma, kad Vidurio Europa gali būti apibrėžiama kaip regionas, turintis specifinę Europos idėją: naujosios ES šalys į sąjungą stojo vedamos ne vien ekonominių pragmatinių, bet ir idealių politinių tikslų. Antra, kad dabartinių lietuvių ir lenkų santykių atšilimas aiškintinas ne gerai iš naujo prisimintu LDK palikimu, o pirmiausia – bendra Europos idėja, įgalinusia ieškoti bendradarbiavimo pavidalų, tarp jų ir istorijoje. Autorė parodo, kad lietuviškoje istorinėje atmintyje iki Nepriklausomybės atkūrimo vyravo neigiamas lenko ir Lenkijos įvaizdis, kurio susilpnėjimas negalėjo būti nulemtas istorikų ir visuomenės veikėjų gaivinama LDK atmintimi. Europos idėja leidžia atskleisti įvairialypio lenkų ir lietuvių ateities bendradarbiavimo perspektyvą. Susitelkę vien prie Lenkijos ir Lietuvos kultūrinės ir politinės istorijos, mes suktume neproduktyviu keliu, aiškindamiesi, kuris lenkas yra lietuvis, ir kokiu būdu jis savo lietuviškumą reiškė. Tačiau jei Europos kultūrinę ir politinę idėją suvoksime kaip bendrą iššūkį, o pragmatišką barbarybę – kaip bendrą grėsmę, galėsime didžiuotis bendromis pergalėmis. Tuomet istorijoje aptiksime akivaizdžių įrodymų, kad būta laikotarpių, kai mums kartu yra pavykę gana aukštai užkopti į „klasikinę įkalnę“.Reikšminiai žodžiai: Agresija; Barbaras; Europa; Europiečiai; Krikščionybė; Kultūra; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuviai; Tapatumas; Tapatybė; Vertybiškai grįsto bendradarbiavimas; Vertybės; Aggression; Authentic; Barbarian; Christianity; Culture; Europe; Europe Union; European Union; Europeans; Identity; Lithuania; Lithuanians; Polishes; Value based cooperation; Values; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe European Union (EU), as the union seeking economic goals, was focused on pragmatic goals. However, with the EU expanding, it becomes important to substantiate its unity. In this respect the new EU Member States, including Lithuania, indirectly urged to raise the issue of the meaning of European community. The paper presents two theses. First, Central Europe can be defined as a region with a specific Europe’s idea: the new EU Member States acceded to the Union not only for economic-pragmatic, but also for ideal-political goals. Second, warming current relations between Lithuanians and Poles could be explained not by a good new recollection of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) heritage, but primarily by a common Europe’s idea enabling to search for the forms of cooperation, history not being an exception. The author shows that a negative image of Poles and Poland prevailed in the Lithuanian historical memory before the restoration of Independence, and its weakening could not be determined by the GDL memory being revived by historians and public figures. Europe’s idea allows revealing the future prospects of versatile Polish and Lithuanian cooperation. A focus solely on the cultural and political history of Poland and Lithuania, trying to ascertain which Pole is a Lithuanian and how he expressed his Lithuanianness, would be fruitless. However, if we perceive the European cultural and political idea as a common challenge, and the pragmatic barbarism as a common threat, we will be able to be proud of common victories. Then we will find evident proof in history that there were periods when together we managed to climb high up the “classical uphill”.
