Lietuvos latvių liuteronų bendruomenė 1918-1940 m.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos latvių liuteronų bendruomenė 1918-1940 m
Alternative Title:
Community of Latvian Lutherans in Lithuania during the period of 1918-1940
In the Journal:
Žiemgala. 2003, Nr. 1, p. 22-26
Keywords:
LT
Bendruomenė; Evangelikų liuteronų parapijos; Latvijos evangelikai liuteronai Lietuvoje; Lietuva, latviai, liuteronai; Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia; Lietuvos latviai; Lietuvos latvių liuteronų bendruomenė; Lietuvos latvių liuteronų evangelikų parapijos; Žiemgala.
EN
Community; Evangelical Lutheran Church of Lithuania; Evangelical Lutheran parishes; Latvian Evangelical Lutherans in Lithuania; Latvians of Lithuania; Lithuania, Latvians, Lutherans; Lithuanian community of Latvian Lutherans; Parishes of Latvian Evangelical Lutherans in Lithuania; Semigallia.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos latvių liuteronų evangelikų parapijų struktūrą, jų įtaką Lietuvos latvių tautinės savimonės formavimuisi, santykį su tuo metu veikusiomis latvių draugijomis ir mokyklomis. Iš esmės tai bandymas apžvelgti latvių bendruomenės struktūrą ir jos raiškos būdus bei išanalizuoti bažnyčios reikšmę vienos tautinės mažumos gyvenime. Tyrimo objektas – latvių liuteronų evangelikų parapijos, daugiausia įeinančios į lietuviškosios Žiemgalos teritoriją. Straipsnyje minimos ir kelios parapijos, išeinančios už šios teritorijos ribų. Tai labiau į vakarus esančios Skuodo ir Būtingės parapijos. Jas atmesti būtų netikslinga, nes visos Lietuvos latvių parapijos sudaro vieną bendriją. Duomenys apie Skuodo ir Būtingės parapijas bei draugijas padeda geriau iliustruoti visos Lietuvos latvių parapijų padėtį. Chronologinės straipsnio ribos – 1918–1940 m., nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės susikūrimo (1918 m.) iki latvių tautinių draugijų veiklos sustabdymo (1940 m.). Išvados: Lietuvos latvių evangelikų liuteronų parapijos pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais netapo kultūriniu latvių tautinės bendruomenės centru dėl Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios susiskaldymo tautiniu pagrindu bei didesnės vokiečių kunigų įtakos. Parapijos, kaip tautinio centro, įtaka išaugo ketvirtajame dešimtmetyje, kai į konfesinę veiklą įsijungė latvių kilmės kunigai, baigę mokslus Lietuvoje. Parapijos, draugijos ir tautinės mokyklos sudarė latvių bendruomenės kultūrinį vienetą, kuris padėjo geriau konsoliduoti pasklidusią Lietuvos latvių tautinę bendruomenę. Lietuvos latvių sąjungos (Joniškis) tolerantiška nuostata religijos ir tautybės klausimu liudija, kad latvių bendruomenės nariai turėjo platesnių interesų (nei vien tautinių).

ENIn the article there are described the activities of parishes of Latvian Evangelical Lutherans in Lithuania, and their influence on the formation of national consciousness of Lithuanian Latvians. This is an attempt to examine the structure of the community of the Latvians and the ways of its expression, to analyze the significance of the church in the life of a national minority. The chronological time is 1918-1940 (from the beginning of the independent state of Lithuania till the stopping of the activities of Latvian national societies). [From the publication]

ISSN:
1392-3781
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14431
Updated:
2018-12-17 12:12:22
Metrics:
Views: 39    Downloads: 1
Export: