Tautodailė - dvasingumo išraiška

LTTautodailė – sudėtinė bendrosios kultūros dalis, kuri kinta dėl daugelio priežasčių (ekonominių, politinių ir socialinių). Nuo XIX a. pab. iki mūsų dienų tautodailei priskiriamas liaudies menas, valstiečių menas, mėgėjų menas, saviveiklinis menas, materialusis folkloras. Tautodailė – tai ne tik forma, išreiškiama konkrečia materialine medžiaga (medis, akmuo, metalas, tekstilė ir kt.), bet ir turinys (tema, siužetas, idėja, dvasia...). Iš tų visų klodų formuojasi tautodailės visuma, iškelianti žmogaus, tautos, visuomenės dvasingumo ir būties daugialypius klausimus.

• Įvadas. Ugdymo dvasingumo kontekstas. Vilnius: Žuvėdra, 2014. P. 13-46.
• Šiuolaikinės ir dabartinės tautodailės tyrimų problemos. Tautodailės metraštis. 2005, Nr. 11, p. 38-45.
• Tautodailė centre ir periferijoje: vertybių perkainojimas. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 3, p. 26-40.