Концепция партизанской войны в Литве в 1920-1930-е годы

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Концепция партизанской войны в Литве в 1920-1930-е годы
Alternative Title:
Concept of guerrilla warfare in Lithuania in the 1920-1930s
In the Journal:
Балтийский регион. 2012, 2(12), p. 43-57
Keywords:
LT
1920-1940; Karinė strategija; Karo strategija; Lietuvos šaulių sąjunga; Partizaninis karas; Sukarintoji organizacija; Šauliai; Šaulių sąjunga.
EN
1920-1940; Guerrilla warfare; Lithuanian Riflemens Union; Military strategy; Paramilitary organisation; Partisan war; Riflemen; The Lithuanian Riflemens Union; War Strategies.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas tarpukario Lietuvos šaulių sąjungos narių karinis ir taktinis rengimas partizaniniam karui. Mažos tautos (Lietuvos ir kitų Baltijos šalių), nepajėgiančios turėti nacionalinį saugumą užtikrinančią kariuomenę, buvo priverstos ieškoti netradicinių karo metodų, tame tarpe partizaninio karo strategijų. Didžiausias dėmesys skiriamas partizaninio karo sampratos raidai Šaulių sąjungos spaudoje. Autorius atskleidžia partizaninio karo sampratos propagavimo Lietuvos visuomenei ir šauliams intensyvumo pokyčius, pirmiausia, „Trimito“ – Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo – straipsniuose. Taip pat identifikuojami propagandos tikslais sukurti pasakojimai, vaizduojantys partizanus kaip tėvynės gynėjus. Be to, analizuojama Sąjungos struktūra ir statistika, lyginant su kitų Baltijos šiaurės rytų mažų tautų panašiomis organizacijomis. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos kariuomenės planuojamų misijų problemas ir kaip šauliai jas įvykdė. Sąjunga rūpinosi ne tik kariniu parengimu, bet ir patriotiniu auklėjimu, todėl straipsnyje nagrinėjamas kultūros įstaigų tinklas, šaulių namai, orkestrai, bibliotekos, chorai ir sporto klubai. Straipsnyje siekiama nustatyti, ar Lietuvos nepriklausomybės praradimas galėjo būti įmanomas be ilgalaikio partizaninio karo. [versta iš angliškos santraukos]

ENArticle analyses the military and tactical training of the members of the Lithuanian Riflemen’s Union for guerrilla warfare in the interwar period. Small nations, such as Lithuania and other Baltic States, being unable to build up military strength in order to ensure national security, were forced to seek for unconventional methods of warfare, including guerrilla strategies. The study places emphasis on the development of the guerrilla war concept in the Union periodicals. The author retraces the change in the intensity of guerrilla warfare concept propagation amongst Lithuanian population and riflemen, in particular, through publications in the Trimitas – a periodical of the Lithuanian Riflemen’s Union. The author also identifies the narratives associated with the guerrilla matters employed for propaganda purposes in order to create the image of a guerrilla as a defender of the Homeland – Lithuania. Additionally, the structure and numbers of the Union are analysed through a comparison with similar organisations of other "small nations" of the Baltic North-East. The author addresses the issue of military missions planned by the Lithuanian Army, as well as the way riflemen implemented them. Since the Union did not only offer military training, but was also engaged in patriotic propaganda, the article focuses on the network of cultural institutions, homes of riflemen, orchestras, libraries, choirs, and athletic clubs used by the Union. The article sets out to establish whether the loss of Lithuanian sovereignty could have been possible without giving rise to a protracted guerrilla war. [From the publication]

DOI:
10.5922/2074-9848-2012-2-4
ISSN:
2310-0532; 2074-9848
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42472
Updated:
2018-12-17 00:01:24
Metrics:
Views: 14    Downloads: 2
Export: