The Lithuanian folklore rhythm formula 5 + 3: in search of ancient Baltic-Slavic links
LTŠio mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti unikalią ritmo formulę (RF) 5+3, atskleidžiant jos žanrinius ir stilistinius ryšius lietuvių tradicinio dainavimo kontekste. Pagrindiniai šio tyrimo metodai yra istorinis ir tipologinis palyginimas, taip pat struktūrinė ir semiotinė analizė. Šio straipsnio mokslinis naujumas yra tas, kad unikalus RF 5+3 analizuojamas skirtingų muzikos stilių ir žanrų sampynos kontekste, įžvelgiant tolesnių plačių lyginamųjų tyrimų perspektyvas etnogenezės srityje. Išvados: RF 5+3, regis, sujungia du iš esmės skirtingus stilius Lietuvos tradicijoje – monofoniją (pietryčių Lietuva) ir linijinę polifoniją / polimodalias sutartines (šiaurės rytų Aukštaitija). RF A nėra universali, nes jos paplitimo sritis yra gana griežtai apibrėžta – apima pietryčių ir iš dalies šiaurės rytų Lietuvą bei Baltarusijos šiaurinę ir vakarinę ribas. Ją galima laikyti turinčią baltišką kilmę. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: ritmo formulė 5+3, monofonija, linijinė polifonija, sutartinės, pakaitinis dainavimas, apeiginės dainos, mitinė reikšmė, jievaras / jovaras, baltų ir slavų sąsajos.
ENThe purpose of this scientific article is to present the unique rhythm formula (RF) 5+3, revealing its genre and stylistic connections in the context of the Lithuanian singing tradition. The main methods of the research are historical and typological comparison, as well as structural and semiotic analysis. The scientific novelty of this particular research article lies in the fact that the unique RF 5+3 is analysed in the context of the interweaving of different musical styles and genres, seeing the prospects for further broad comparative research in the light of ethnogenesis. Conclusions: The RF 5+3 seemingly unifies two essentially different styles in the Lithuanian tradition, monophony (southeast Lithuania), and linear polyphony/polymodal sutartinės (northeast Aukštaitija). The RF A is not universal, because the area of territorial expansion is quite strictly defined: it contains southeast and partly northeast Lithuania, and the north and west boundaries of Belarus. It could be considered as having a Baltic origin. KEY WORDS: rhythm formula 5+3, monophony, linear polyphony, sutartinės, alternating singing, ritual songs, mythical meaning, jievaras/jovaras, Baltic-Slavic links.
- Amalas ir kitos "laumės šluotos" lietuvių tradicinėje kultūroje. Tautosakos darbai 2016, 52, 105-118.
- Individuali tautinės savimonės raiška Lietuvos paribio bendruomenėje: sava/kita. Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014 P. 209-238.
- Some common forms of ritual songs. Slavic-Baltic (Ukrainian-Belarusian-Polish-Lithuanian) area. Lietuvos muzikologija 2021, 22, 65-74.
- Sutartinių audos. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018. 598 p.
- Vienos ritmo formulės pėdsakais. Lietuvos muzikologija 2002, 3, 156-171.
- Vilniaus krašto tuteišių vokalinė technika. Lietuvos muzikologija 2009, 10, 157-167.
- Žemyna ir jos mitinis pasaulis.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 502 p.
- Географические загадки силлаборитмического варьирования 5-сложников в пределах славяно-балтского раннетрадиционного меломассива. Tradicija ir dabartis 2018, 13, 15-37.
- Песенный ритм "цярэжка" в Беларуси и на пограничьях. Acta Baltico-Slavica 2009, 33, 173-190.
- Славяно-Балтский раннетрадиционный меломассив: полиэтнические морфологические пересечения в западном секторе. Tradicija ir dabartis 2017, 12, 61-77.
