Kaltinamojo teisė duoti klausimus kaltinimo liudytojams kaip žmogaus teisė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaltinamojo teisė duoti klausimus kaltinimo liudytojams kaip žmogaus teisė
In the Journal:
Teisė. 2000, t. 36, p. 7-18
Keywords:
LT
Kaltinamasis; Liudytojas; Žmogaus teisės.
EN
Accused; Human rights; Witness.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam privaloma suteikti, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši teisė turi būti užtikrinama ir tose bylose, kuriose yra įslaptintų liudytojų. Liudytojai gali būti įslaptinami tik išskirtiniais atvejais. Įslaptinti liudytojai taip pat turi būti šaukiami į teisminį nagrinėjimą. Tas pats asmuo vienoje byloje negali būti ir įslaptintu, ir “atviru“ liudytoju. Autoriaus teigimu, įstatymo lygiu turi būti išsamiau reglamentuota slaptų tyrėjų (agentų) veikla. Kvotėjo ar tardytojo surašytais liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos protokolais negali būti remiamasi priimant nuosprendį, jei juos surašant nedalyvavo ir neturėjo galimybės užduoti klausimus apklausiamiems asmenims kaltinamasis ar jo gynėjas. Pasak autoriaus, rėmimasis tokiais protokolais prieštarautų sąžiningo proceso ir materialaus betarpiškumo principams. Šiame straipsnyje tvirtinama, jog paminėtas problemas iš esmės išspręsti galima tik priėmus naują Baudžiamojo proceso kodeksą, nes galiojančiame, dar 1961 m. priimtame kodekse, darant epizodines pataisas pasiekti teigiamą rezultatą daugeliu atvejų neįmanoma. Būtina kardinali baudžiamojo proceso reforma, įtvirtinanti naują įslaptintų liudytojų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką. Autorius tvirtina, jog įsigaliojus naujam kodeksui būtų ne tik geriau užtikrinamos kaltinamojo teisės, bet ir paspartės baudžiamųjų bylų tyrimas ir nagrinėjimas.

ENThe article analyses the right of defendants in criminal cases to question witness of the prosecution since this right is guaranteed by the European Convention for the Protection of Human Rights and Basic Freedoms and therefore is compulsory. This right should also be guaranteed in cases with secret witness. The witness may be secret only in exceptional cases. The secret witness can also be called to court hearings. The same person cannot be both secret and “open” witness. The author claims that activities of secret investigators (agents) should be more properly regulated at a statutory level. A judgement cannot be passed based on the records of examination of witness or victim drawn by interrogator or investigator if a defendant or their defence did not take part when such records were drawn and didn’t have an opportunity to question those interrogated. In accordance to the author referral to such records would be against the principles of fair trial and material immediacy. This article claims that the above issue can be solved effectively only by adopting a new code of criminal procedure since a few amendments to the one that was adopted in 1961 cannot guarantee positive result in the most cases. There is a need for a substantial reform of the code of criminal procedure which would entrench a new procedure for use of secret witness in criminal cases. The author claims that the new code would not only guarantee a better protection of rights of the defendant but also facilitate investigation and hearing of criminal cases.

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40357
Updated:
2018-12-17 10:47:57
Metrics:
Views: 45    Downloads: 10
Export: