"Šatrijos" draugija lietuvių literatūros istorijoje : mokslinė monografija

LTMonografijoje brėžiama šatrijietiškoji lietuvių literatūros istorijos galimybė. „Šatrijos“ draugijai, 1924 m. išaugusiai iš Teologijos-filosofijos fakulteto literatų sambūrio, priklausė ne viena reikšminga lietuvių kultūros figūra. Tiriant literatūrinį-istorinį „Šatrijos“ lauką istoriografiškai rekonstruojami draugijos gyvenimo vaizdai, aptariamos draugijos meno programos ir pasaulėžiūrinės bei estetinės šatrijiečių laikysenos nuostatos, jų kūryba analizuojama pasirinkto „Šatrijos“ modelio – kultūros religingumo perspektyvoje. Studijoje svarbi literatūrinės bendruomenės, apimančios skirtingų bendruomeninio kultūrinio gyvenimo formų įvairovę, bei šatrijietiškosios tapatybės sąvoka. Pirmoje ir antroje dalyse formuluojamas istoriografinis „Šatrijos“ vaizdas: analizuojamos ištakos, aptariami reikšmių kontekstai, struktūra, raida ir kultūrinio bendrabūvio formos – nuo susirinkimų, vakarų iki kasdienybę sakralizuojančių švenčių. Dokumentikos šaltiniai – tiek draugijos gyvavimo laikotarpiu spaudoje skelbta informacija apie šatrijiečių veiklą, tiek publikuoti prisiminimai apie „Šatriją“ ar kitus kultūrinio gyvenimo įvykius bei asmenybes, kuriuose iškyla bendruomenės gyvenimo realijos, tiek nespausdinta kultūros archyvuose saugoma dokumentika. Trečioje ir ketvirtoje monografijos dalyse nagrinėjami šatrijiečių estetinė mintis bei pasaulėvaizdis, pasireiškiantys literatūros kritikoje, meninėje kūryboje, kitomis kultūrinio gyvenimo formomis. Ypatingas dėmesys skiriamas katalikiškosios kultūros – šatrijiečio tapatybei būdingos homo religiosus savimonės – reikšmių poliariškumui.Reikšminiai žodžiai: Modernybė; Modernioji katalikybė; Estetika; Universitetas; Modernity; Modern Catholicism; Aesthetics; University.

ENThe monograph speculates on the potential history of Lithuanian literature related to Šatrija fellowship. Šatrija fellowship which emerged in 1925 from the gathering of litterateurs of the Faculty of Theology and Philosophy was related to quite a few significant figures of Lithuanian culture. The research into the literary and historic field of Šatrija fellowship allows to historiographically reconstruct the life of the fellowship, discuss its art programmes, world-view and aesthetic attitudes that formed the conduct of Šatrija members and to analyse their creative work within the perspective of the chosen Šatrija’s model, i.e. religious aspect of culture. In this study a concept of literary community embracing a variety of different forms of communal cultural life and Šatrija identity is of great importance. Parts one and two present a historiographical image of Šatrija: the analysis of the beginnings; contexts, structure and development of concepts; forms of the cultural co-habitation such as meetings, get-togethers and celebrations sacralising everyday life. The documentary sources constitute information about activities of Šatrija members published in the media when the fellowship was still active and published recollections about Šatrija or other cultural events and personas; they represent both the realia of life of the fellowship and unpublished documentary stored in cultural archives. Parts three and four of the monograph analyse the aesthetic thinking and world-view of Šatrija which manifest in the literary critique, creative works and other forms of cultural life. A special attention is given to the polarity of concepts of the Catholic culture, i.e. homo religiosus consciousness characteristic to the identity of Šatrija members.