LTDiplomato Petro Klimo epistolinis palikimas vertingas ne tik norint pažinti tarpukario Lietuvos ir Europos geopolitines, socialines, kultūrines realijas – tai ir reikšmingas rankraštynas, leidžiantis sekti rašomosios kalbos kaitą. Įvertinus šiuolaikiniame mokslo diskurse menkai pristatytą P. Klimo veiklos lauką – pastangas kaupti gyvosios kalbos išteklius, stiprinti lietuvių kalbos prestižą, spręsti jos tobulinimo klausimus – identifikuotos charakteringos diplomato rašomosios kalbos ypatybės, sudarytas paremijų rinkinys. Tyrimas paremtas iki šiol jokiu aspektu netyrinėtais P. Klimo laiškais žmonai Bronislavai. Išanalizavus diplomato asmeninius tekstus, buvo pastebėtos ortografijos varijavimo tendencijos, priežastys, netgi tautinės nuostatos, atsispininčios rašybos modifikacijose. Iš korespondencijos pagrindu sudaryto priedo išryškėja, kad P. Klimas dažnai tame pačiame kalbos sraute įterpdavo paremijų, prancūzų kalbos žodžių, savų naujadarų, sudarytų pagal lietuvių kalbai įprastus darybos modelius. Taip sukūrė savitą, unikalų rašto kalbos stilių, darniai sujungiantį tradicinį liaudiškąjį ir modernųjį vakarietiškąjį dėmenis. Raktažodžiai: Petras Klimas, egodokumentas, rašomoji kalba, paremija.
ENThe epistolary legacy of diplomat Petras Klimas is valuable not only in terms of disclosing the geopolitical, social and cultural reality of the interwar Lithuania and Europe, but also as an important corpus of manuscripts enabling us to trace the development of the written language. Having evaluated the field of P. Klimas’ activities that is currently rather overlooked by the modern scholarly discourse, i. e. his endeavors to accumulate the resources of the living language, to enhance the prestige of the Lithuanian language, and to solve issues related to its development, the author of the article identified the typical features of his written language and compiled a collection of paremias. The study is based on a hitherto unanalyzed correspondence of P. Klimas and his wife Bronislava Klimienė. An analysis of his personal writings has brought to light orthographical variations and causes, as well as the national attitudes reflected in his modified spelling. P. Klimas, it turns out, often inserted paremia, various French words and even words of his own making following Lithuanian standard word-formation, into his speech. This has allowed him to shape a unique, distinctive prose style that merges traditional (ethnic) and modern (Western) elements. Keywords: Petras Klimas, egodocument, written language, paremia.