"Laiškai" iš Paryžiaus - prancūzų kultūros recepcija tarpukario Lietuvoje

LTKetvirtajame dešimtmetyje Prancūzija ir prancūziškumas Lietuvoje iš esmės sutapo su europietiškųjų kultūros vertybių samprata, modernybės ir klasikos sintezės Europos kultūroje idėja. Dėmesingumą skatinę ir palaikę geopolitiniai Lietuvos vyriausybės poreikiai atvėrė kelius romanofilinės ideologijos sklaidai viešoje erdvėje, ruošė dirvą intensyvesniam kultūriniam bendradarbiavimui. Į prancūzų kultūrą orientuoti diskursai ir retransliavo, ir savaip formavo Prancūzijos (Paryžiaus), kaip „laisvės“, „politinio korektiškumo“, „tolerancijos“ (oficialusis diskursas), ir jo, kaip „aukštosios“, „modernios“ kultūros reprezentanto, vaizdinius (dokumentinis diskursas). Straipsnyje gilinamasi į vieną iš skirtingų tarpkultūrinio santykio su Prancūzija modusų – į literatūrinę formą įvilktą diskursą, kurį to meto lietuvių kultūrinėje periodikoje sietume su ypač populiariais vadinamais „laiškais“ – „keliautojo-rašytojo“ įspūdžių aprašymais. Pagrindinis dėmesys skiriamas Antano Vaičiulaičio, Petro Cvirkos ir Antano Vienuolio „laiškams“, išryškinant šiuose laiškuose pasitelkiamas kalbines strategijas, atskleidžiančias tarpkultūrinio santykio variacijas su aprašoma šalimi. „Laiškų“ analizė parodo, kad jie išsilaiko toje pačioje tarpkultūrinio „suartinimo“ paradigmoje ir yra viena iš prancūzų kultūros sklaidos mechanizmo tarpukario Lietuvoje dalių.

ENFrance and Frenchness in Lithuania in the 40s coincided with the concept of European cultural values and the idea of modernity and classical European culture synthesis. Lithuania‘s geopolitical needs drew attention to France and opened the door to the dissemination of Romance culture ideology in the public space paving the way for a more intensive cultural cooperation. Discourses oriented towards French culture rebroadcasted and shaped French / Paris images of freedom, political correctness, tolerance (official discourse) or of high, modern culture representative (documentary discourse). The article examines one mode of the relationship with France, a documentary discourse, encased in a literary form, which in Lithuanian cultural magazines of the 30s and 40s were associated with an extremely popular genre, the so-called ‘letters’ or travel impressions. The focus is on the texts of Antanas Vaičiulaitis, Petras Cvirka and Antanas Vienuolis and linguistic strategies invoked in them, which reveal variations of intercultural relation with the country described. The analysis shows that ‘letters’ belong to the same intercultural rapprochement paradigm and act as one of the French cultural dissemination mechanism devices in interwar Lithuania.