Mokyklos įvaizdis Šalčininkų rajono gyventojų autobiografiniuose pasakojimuose

LTŠio straipsnio tikslas – pasitelkus sakytinės istorijos metodą, išnagrinėti, kokį vaidmenį Šalčininkų rajono vyresniosios kartos gyventojų autobiografiniuose pasakojimuose turėjo mokykla, koks požiūris į ją vyravo ir kokie praeito amžiaus kultūriniai bei socialiniai aspektai atsispindi nagrinėjamuose naratyvuose. Tyrimo medžiagą sudaro 2012 ir 2016 metų ekspedicijų į Šalčininkų ir Dieveniškių apylinkes užrašyti vyresniosios kartos gyventojų autobiografiniai pasakojimai. Atlikta analizė išryškino šios temos svarbą ir jautrumą, sunkaus darbo ir karo pavojų nuo mokyklos atitolintų tyrimo dalyvių patirtis ir jų troškimą kitiems perteikti savo išgyvenimus. Pastebėta ir požiūrio į mokyklą kaita: keičiantis gyvenimo sąlygoms, mokyklos lankymas pradėtas suvokti kaip natūralus ir visiems prieinamas reiškinys. Galiausiai analizuoti naratyvai parodė tyrimų dalyvių savivertę: polinkį menkinti bei nuvertinti savo pasiekimus, galimybes ir intelektą arba, priešingai, siekį pabrėžti faktus, įrodančius kitus jų gebėjimus. Esminiai žodžiai: mokykla, Šalčininkų rajonas, sakytinė istorija, etnolingvistika, mokymasis, autobiografinis pasakojimas.

ENThe study aims to investigate, using the oral history method, the role of school in the autobiographical narratives of older residents in the Šalčininkai district, the prevailing attitudes towards it, and the cultural and social aspects of the past century reflected in the narratives under study. The research material consists of autobiographical stories of the older generation recorded during the 2012 and 2016 expeditions to the Šalčininkai and Dieveniškės regions. The analysis highlighted the importance and sensitivity of this topic, the impact of hard labour and the dangers of war that distanced the participants from school, as well as their desire to share their experiences with others. A change in attitudes towards school was also observed: as living conditions changed, attending school came to be seen as a natural and accessible phenomenon for all. Finally, the analysed narratives revealed the self-esteem of the participants: a tendency to underestimate and devalue their own achievements, abilities and intelligence, or, conversely, a tendency to emphasise facts that demonstrate their other abilities. Keywords: school, Šalčininkai district, oral history, ethnolinguistics, learning, autobiographical narrative.

• Dieveniškės. Vilnius : Mintis, 1995. 525 p.
• Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metody "oral history"). Acta Baltico-Slavica 2018, 42, 271-287.
• Językowo-kulturowa wizja dworu na Litwie. Acta Baltico-Slavica 2018, 42, 151-172.
• Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė - XXI a. pradžia). D. 1.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 259 p.
• Kalba, istorija ir konstruojamos jungtys su Lietuva: socialinio teisingumo sampratos mokyklose rusų mokomąja kalba. Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. P. 141-186.
• Kalba. Tauta. Valstybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 291 p.
• Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą. Vilnius : Versmė, 2012. 150 p., portr.
• Lenkų švietimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: 1944 m. antra pusė-1947 m.. Istorija 2011, 82, 14-23.
• Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 274 p.
• Lietuvių švietimo draugijos "Rytas" veikla Vilniaus krašte (1920-1939 m.). Genocidas ir rezistencija 2013, 1(33), 112-136.
• Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2013. 246 p.
• Lyties tapatybės raiška XX a. lietuvių autobiografijose. Tiltai 2005, 2 (31), 73-81.
• Pasaulio refleksija autobiografiniuose vyrų ir moterų pasakojimuose. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 69-95, 496-498.
• Prijaukintos kasdienybės, 1945-1970 metai: biografiniai Lietuvos moterų interviu. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 205 p., [8] iliustr. lap.
• Realizacja praw mniejszości polskiej na Litwie i mniejszości litewskiej w Polsce. Dziedzictwo pogranicza: realizacja praw mniejszości polskiej na Litwie, Białorusi, Ukrainie i w Czechach oraz mniejszości białoruskiej, litewskiej, ukraińskiej i czeskiej w Polsce. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2013. P. 69-111.
• Sakytinė istorija kaip sovietmečio tyrimo metodas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 117 p.
• Sakytinės istorijos galimybės sovietmečio ir posovietinės epochos tyrimuose (atminties kultūros ir istorijos politikos problematikos aspektas). Lietuvos istorijos studijos 2010, 26, 148-161.
• Tarp kaimo ir miesto: tapatybės konstravimas autobiografiniuose pokario vilniečių pasakojimuose. Tautosakos darbai 2018, 56, 199-217.
• Tarp socializmo kritikos ir vaikystės nostalgijos: sovietmečio atmintis aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2020, 1 (46), 7-28.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• Walka o szkolnictwo polskie na Litwie (1945–2000). Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy 2017, 17, 121-139.
• Wartości ludowe i sposoby ich odczytania. Tekst gwarowy na warsztacie etnolingwisty. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1, Teorinės prielaidos ir interpretacijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 102-133.
• Współczesna sytuacja językowa na Litwie: aspekt geolingwistyczny i nowe możliwości opisu. Acta Baltico-Slavica 2013, 37, 459-471.
• Zakładnicy historii: mniejszość polska w postradzieckiej Litwie. Łódź : Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2019. 431 p.