Rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje edukologinis modeliavimas : disertacija

LTRengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą. Įvardintos santuokinės šeimos dimensijos bei santuokai rengiančių institucijų veiklos sričių analizė leido nustatyti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje galimybes formaliajame ir neformaliajame ir švietime. Sukurtas rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelis sudaro prielaidas nustatyti specialistų kvalifikacinius reikalavimus.

ENAnalysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the content, and specialists organizing and executing this process. The above named dimensions of marital family and the practice analysis of institutions preparing for marriage made it possible to determine the possibilities of preparation for marital family life in formal and informal education. The created model of preparation for marital family life enables to establish qualification requirements for specialists.