Šeimos sampratų daugialypiškumas ir jo įtaka šeimos politikai Lietuvoje

LTŠeimos samprata priklauso nuo daugelio veiksnių ir situacijų: tradicijų, religijos, asmens subjektyvaus požiūrio į socialines bei moralines vertybes, valstybės formuojamos ir vykdomos šeimos politikos ir kitų faktorių. Šio socialinio instituto kaitą lemia ir globalizacijos procesai: individai gali dirbti, mokytis ir gyventi bet kurioje pasaulio šalyje, o vis tobulėjančios informacinės komunikacinės technologijos leidžia palaikyti gana artimą ir, tam tikra prasme, nepertraukiamą ryšį su artimaisiais. Todėl šeimos instituto samprata, jos struktūra, pastaraisiais dešimtmečiais kinta drauge su visuomenės moralinėmis nuostatomis ir socialinėmis vertybėmis. Konkrečiai įvardinti, kas yra šeima, tampa vis sudėtingiau. Atsirandančios naujos šeimos formos: nepilna, kohabitacinė, atotolio ar socialinė šeima sukelia konfliktinį diskursą šeimos koncepcijos įteisinime. Toks pliuralistinis šeimos sampratų egzistavimas sunkina šeimos politikos formavimą. Modernios šeimos formos praranda teisę į LR Konstitucijos garantuojamą valstybės apsaugą šeimai, dažnai papildydamos socialinės paramos gavėjų gretas. Šiame straipsnyje analizuojama šeimos sampratų įvairovė sociologiniu, teisiniu bei krikščioniškosios pasaulėžiūros aspektu, aptariama, kokias esmines politikos formavimo problemas sukelia šeimos sampratų pliuralizmas bei šio socialinio instituto struktūros kaita.

ENThe concept of family depends on many factors and situations: traditions, religion, and personal subjective approach towards the social and moral values, state policy and implemented family policies as well as other factors. The processes of globalization lead to the change of social institution as well: individuals can work, study and live in any country in the world, and still evolving information and communication technologies allow keeping fairly close and in some sense continuous touch with the loved ones. As a result, the concept of family as an institution and its structure are changing in recent decades, together with the provision of the public moral and social values, so it becomes specifically difficult to describe what a family is. New family forms emerge: incomplete, cohabitant, transnational or social family. This causes the confrontational discourse in the legislation of the concept of family. Such a pluralistic concept of family existence complicates the formation of family policy. Modern forms of family loses the right to the family protection guaranteed by the Constitution of the Republic of Lithuania, often supplement the ranks of recipients of social assistance. The article analyzes a variety of sociological concepts of family, in legal and Christian worldview perspective. It discusses the problems of substantive policy-making caused by the pluralism of family concepts and the change of this social institution structure.

• Sociologija / Sociology
• Teisė / Law