Gyvenimo lygio teritoriniai skirtumai Lietuvoje pagal socialinius ekonominius rodiklius : disertacija

LTŠio tyrimo tikslas - nustatyti gyvenimo lygio teritorinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos savivaldybių, miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių pagal socialinių ir ekonominių rodiklių dydžio ir teritorinės sklaidos specifiką bei išaiškinti nustatytų skirtumų priežastis. Tai išsamus teritorinis tyrimas savivaldybių lygiu, įvertinant gyvenimo lygį tiesiogiai bei netiesiogiai lemiančius veiksnius. Tyrime atlikta klasterinė analizė apima ne tik konkrečių gyvenimo lygio rodiklių bet ir jį lemiančių kitų socialinių ekonominių reiškinių reikšmes. Savivaldybės išdėstytos pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį ir nustatomi problemų sprendimo prioritetai jose. Daugumos socialinių - ekonominių reiškinių, nusakančių gyvenimo lygį, teritorinis pasiskirstymas priklauso nuo urbanizacijos lygio. Nustatyta, kad Lietuvoje ryškėja teritoriškai gretimų savivaldybių grupės (klasteriai) su jiems būdinga gyvenimo lygį nusakančių socialinių - ekonominių rodiklių pasireiškimo specifika: Vilniaus – Kauno įtakos zonos, Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos ir pasienio savivaldybių. Atlikta savivaldybių tipologija pagal gyvenimo lygio rodiklių pasireiškimo laipsnį, leidžia išskirti spręstinų problemų prioritetus. Didžiausio valstybės dėmesio turi sulaukti tos savivaldybės, kuriose gyvenimo lygį nusakančių rodiklių reikšmės yra žemiausios, o prioritetinės gyvenimo lygio gerinimo kryptys pirmiausia turi būti nukreiptos į gyventojų užimtumo bei išsilavinimo/išsimokslinimo galimybių didinimą, ypatingai žemo urbanizacijos lygio, pasienio savivaldybėse.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo lygis; Teritoriniai skirtumai; Socialiniai ekonominiai rodikliai; Living standard; Territorial differences; Social economical factors.

ENThe aim of the research is to identify territorial differences of the living standards between separate Lithuania municipalities and rural - urban living areas according to the specific of social and economical factors size and dispersion of territory also to clarify the reasons of these differences. It is detailed territorial research in level of municipalities, evaluating the forces which directly and indirectly effect the living standards. The cluster analyzes and grouping involves not only the specific the living standards factors but also the other social economical meanings which helps to define its territorial specific in more adequate way. Municipalities are presented according to the living standards expression and the priorities of resolution of the problems. The territorial distribution of most of the socio-economic phenomena illustrating the standard of living depends on the level of urbanization. It was found that in Lithuania, territorially adjacent municipal groups (clusters) are emerging with the characteristic specificity of occurrence of social and economic indicators illustrating the living standard. The municipal typology by the degree of performance of indicators of the standard of living was carried out, allowing identification of the priorities of problems to be addressed. The maximum state attention should be focused to the municipalities, where the values illustrating living standards are the lowest, and the priority areas of the life raising level should be primarily addressed at increasing opportunities for president, particularly by improving employment and educational opportunities for population living in frontier municipalities with low level of urbanization.

• Darbo rinkos plėtros galimybės kaimo vietovėse / Nemira Gulbinienė, Aida Jankauskienė, Gerda Šileikaitė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2011, Nr. 4 (24), p. 102-112.
• Deklaruotos emigracijos ir nedarbo teritoriniai ypatumai Lietuvoje 2005-2009 m / Saulius Stanaitis. Tiltai. 2011, Nr. 2 (55), p. 139-148.
• Gerovės samprata ir jos matavimų problema / Vidmantas Daugirdas. Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai / redaktoriai: Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2019. P. 9-17.
• Gyvenimo kokybės kompleksinio vertinimo metodologinės problemos / Marytė Dumbliauskienė, Sigita Jarmalavičienė. Geografijos metraštis 2012, 45, p. 3-16.
• Lietuvos bedarbių profilis – socialiniai ir edukaciniai aspektai. Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo EBPO PIAAC perspektyva / Jolita Dudaitė. Socialinis darbas. 2020, t. 18, Nr. 2, p. 50-64.
• Living standards in municipalities with low urbanization level : residents' income and purchasing power / Daiva Verkulevičiūtė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 3 (19), d. 1, p. 197-204.
• Nedarbo dinamika ir įsidarbinimo galimybės Šiaulių krašte / Rasa Juškienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 3 (27), p. 93-106.
• Objektyvieji suaugusiųjų švietimo prieinamumo veiksniai / Kęstutis Trakšelys. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2013, Nr. 2 (40), p. 51-56.
• Padėties darbo rinkoje skirtumai Lietuvos regionuose / Arūnas Pocius, Donatas Burneika. Lietuvos statistikos darbai. 2017, 56, p. 18-30.
• Rurality of Lithuania: interdisciplinary approach / Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, Solvita Reliūgaitė, Marija Eidukevičienė. Regional formation and development studies. 2013, Nr. 2 (10), p. 219-227.
• Territorial development in Lithuanian municipalities: a territorial capital approach / Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Maslauskaitė, Artūras Tereškinas. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, Nr.10 (1), p. 127-151.