Dėl būdvardžių su priesaga -intelis (-ė) kilmės
LTApie būdvardžius su priesaga -intelis (-ė) užsimenama jau pirmosiose D. Kleino, K. Sapūno ir T. Šulco gramatikose. Ten prie deminutyvų greta silpnokas paminėtas silpnintelis. Kai kurie šio tipo vediniai buvo vartojami ir vakarų, ir rytų aukštaičių tarme pagrįstuose XVI-XVII a. raštuose. Tai pasakytina ne tik apie dabartinėje lietuvių kalboje paplitusį vienintelis, bet ir apie dabar siauriau vartojamus būdvardžius: jaunintelis / jaunintelys, kuris randamas ir kai kuriose dabartinėse vakarų aukštaičių šnektose, mažintelis. Tačiau jau XVI-XVII a. (kaip ir dabar) deminutyvai su -intelis (-ė) būdingiausi vakarinei Lietuvos daliai. Nykstant priesagai -intelis (-ė) ir jai maišantis su -ytis (-ė), atsirado variantai -itelis / -itelys (-ė) ir -ytelis (-ė). Būdvardžiai su -intelis (-ė) kadaise buvo paplitę daugelyje lietuvių tarmių, bet gana anksti šis darybos tipas pradėjo nykti. Jau seniai priesaga -intelis skaidoma į -int- + -el. Nors būdvardžiai su priesaga -int- lietuvių kalboje nedaromi, yra duomenų apie jų egzistavimą praeityje. Antai vedinio *vienintas buvimą liudija įvardis vien-untas (-a) 'kas nors, bent vienas'. Apie kadaise baltų kalbose egzistavusią nemažą vardažodžių su *-nt- klasę aiškiausiai byloja tikriniai vardai. Taigi vediniams su -intelis (-ė) pamatą padėjo vardažodžiai su *-nt-, neabejotinai paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Vėliau jiems nykstant, prie -int- buvo prijungta kita priesaga -elis (-ė). Šis paskutinis formavimosi etapas galėjo įvykti jau lietuvių kalbos savarankiškos raidos laikais. Mat tuomet deminutyvinė priesaga -elis (-ė) tapo ypač dari.Reikšminiai žodžiai: Būdvardžiai; Priesagos; Adjective; Suffix.
ENDiminutives with the suffix -intelis (<-int- + -elis), in the 16th-17th centuries characteristic not only of the West Lithuanian (as in Modern Lithuanian) but also of the East Lithuanian dialects (cf. mažintelis "very small" DK 7(16); DP10х; SD' 76; SD(3)53,163, 434; SP I 299(18-19), 366 (3)), are derived from archaic *-nt- nouns (cf. Lith. vien-int-elis and vien-unt-elis "quite alone" :vien-untas "someone"). In Indo-European they denote some kind of attributive (cf. participles and old hydronyms, e. g. Lith. Salantas) and diminutive meaning (cf. Lith. balt-int-elis and OCzech. bel-uci "very white", also Hitt. aššuwant-: aššu- "good"). [From the publication]
- Daiktavardžių darybos raida / Saulius Ambrazas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
- Dėl lietuvių kalbos būdvardžių darybos kategorijų ir jų istorinių ryšių / Saulius Ambrazas. Baltu filoloģija. 2005, t. 14, Nr. 1, p. 5-24.
- Dėl skaitvardinių būdvardžių su priesagomis -(i)okas (-a) ir -(i)opas (-a) kilmės / Saulius Ambrazas. Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 45, p. 3-9.
- Jono Jaknavičiaus 1647 metų "Ewangelie Polskie y Litewskie" / parengė Milda Lučinskienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005. 504 p.
- Lietuvių kalbos būdvardžių darybos tyrimai / Saulius Ambrazas. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 99-127.
- Lietuvių kalbos būdvardžių su priesaga *-lo- raida / Saulius Ambrazas. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 1, p. 15-31.
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
- Some old Indo-European features of the formation of Baltic adjectives / Saulius Ambrazas. Langues baltiques, langues slaves / sous la direction de Daniel Petit, Claire Le Feuvre et Henri Menantaud. Paris: CNRS éditions, 2011. P. 15-48.
- The Morphology of Baltic / Saulius Ambrazas, William R. Schmalstieg. Archivum Lithuanicum. 2011, t. 13, p. 131-146.
