Elgetos Vilniaus visuomenėje XVIII a

LTStraipsnyje pristatomas nedaug dėmesio istoriografijoje sulaukęs XVIII a. Vilniaus istorijos aspektas – elgetų padėtis miesto visuomenėje: analizuojamas elgetavimo teisinis reglamentavimas ir jo pokyčiai aptariamu laikotarpiu, elgetų galimybės dalyvauti Vilniaus religiniame gyvenime, elgetų reikalingumas likusiai miesto visuomenei ir tai, kaip Vilniuje kito šio socialinio sluoksnio situacija amžiaus pabaigoje. Remiantis daugiausiai normatyviniais ir Katalikų bažnyčios atstovų sudarytais šaltiniais, parodoma, kad elgetų padėtis mieste reikšmingai transformavosi pačioje amžiaus pabaigoje – iki tol elgetų vaidmenį Vilniaus visuomenėje galima laikyti būdingu tradicinėms Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų pradžios krikščioniškoms bendruomenėms. Reikšminiai žodžiai: elgetos, elgetavimas, XVIII amžius, Vilnius, visuomenė, Katalikų bažnyčia.

ENThis article presents an aspect of 18th-century Vilnius history that has received little attention in historiography – the situation of beggars in urban society: the legal regulation of begging is analysed, looking at how it changed during the period, the opportunities of beggars to participate in religious life in Vilnius, the necessity of beggars for the rest of urban society and how the situation of this social class had changed in Vilnius towards the end of the century. Referencing mostly normative and other sources compiled by members of the Catholic Church, the author shows that the situation of beggars in the city was significantly transformed at the very end of the century – before then, the role of beggars in Vilnius society could be considered as typical of traditional medieval and early modern period Christian communities. Keywords: beggars, begging, 18th century, Vilnius, society, Catholic Church.

• Dwa XVIII - wieczne diariusze wileńskiego kościoła pw. św. św. Janów - edycja źródłowa i opracowanie. Poznań : Instytut Historii UAM, 2018. 2 d. (213, 284 p.).
• Eustachijus Valavičius: neįvertinto herojaus curriculum vitae. Bažnyčios istorijos studijos 2018, 9, Ganytojai ir broliai: biografistikos perspektyva, 82-167, 369-370.
• Ignotus Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Vilnius : Aidai, 2010. 236 p.
• Iš Vilniaus miesto socialinio žemėlapio XVII a. pirmojoje pusėje-XVIII a.: elgetų organizacijos pobūdis. Istorija 2007, 67, 15-23.
• Laisvė išvykti: asmens judumo kontrolė Tado Kosciuškos sukilimo metu. Istorija 2018, 112, 4-32.
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a.. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Modernios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 691 p.
• Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje. Vilnius : Žara, 2000. 170 p.
• Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes.. Vilnius : Mintis, 2012 (1991). 328 p., 1 planas.
• Policinių institucijų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775-1794 m.. Lietuvos istorijos metraštis 2012, 2011/2, 31-49.
• Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose. Darbai ir dienos 2001, 28, 33-50.
• Špitolės Vilniuje: labdara, gydymas ir skurdas XVI-XVIII a.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 350 p.
• Vilniaus Šv. Jono bažnyčios dvasininkų reikšmė miesto elgetų gyvenime XVIII amžiuje. Lietuvos istorijos studijos 2022, 50, 74-88.
• Vilnius nuo jo pradžios iki 1750. Vilnius : Mintis, 2014-2019. 3 t. (472, 471, 324 p.).