Jaunimo nedarbas Lietuvoje ir jo sprendimo būdai
LTNedarbas sukelia daugybę ne tik ekonominių, tačiau ir socialinių padarinių: daugelis žmonių praranda, pirmiausia – pajamų šaltinį, taip pat savo psichologinį pamatą, o galiausiai – patiria bendrą gyvenimo kokybės smukimą. Visa tai įtakoja procesus valstybėje, Straipsnio tikslas – išanalizuoti jaunimo nedarbą Lietuvoje 2006 – 2010 metais. Bedarbių skaičius Lietuvoje turi labai stiprų tiesioginį ryšį su bedarbių skaičiumi Europos Sąjungoje (ES). Tai liudija apie aukštą mūsų šalies darbo jėgos mobilumo lygį. Atsižvelgiant į sudarytą porinės tiesinės regresijos modelį matome, kad bedarbių skaičius mūsų šalyje kinta beveik tolygiai su bedarbių skaičiumi visoje ES. Tad darbo jėgos mobilumas, gebėjimas prisitaikyti prie darbo sąlygų užsienio valstybėse mažina nedarbą Lietuvoje. Bedarbių skaičius turi stiprų atvirkštinį ryšį su šalies konkurencingumu. Skatinant šalies ūkio konkurencingumą, gerinant verslo sąlygas, galima sumažinti jaunų bedarbių skaičių Lietuvoje. Taip pat egzistuoja stipri bedarbių skaičiaus priklausomybė nuo infliacijos lygio. Atsigaunant ekonomikai, vyriausybė turėtų leisti trumpuoju laikotarpiu šiek tiek didesnį infliacijos lygį, kuris paskatintų naujų darbo vietų kūrimąsi. Aktyvios darbo rinkos priemonės taip pat turi teigiamą poveikį nedarbo mažinimui, tačiau jas labiau jaučia ne jaunimas, o kitos darbo rinkos segmentinės grupės. Reikia atkreipti dėmesį į jaunų bedarbių poreikius formuojant aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Jaunimo nedarbas; Sprendimai; Užimtumas; Employment; Labour market; Lithuania; Solutions; Youth unemployment; Youth unemployment, Lithuania.
ENAnalysing the situation in the labour market and solving employment and growing unemployment problems appears as a problem itself. Labour market is characterized by a complex morphological structure, where the components of different markets interlace with each other. In this paper are analysed differences of unemployment trends of youth and general labour force. The paper deals with dynamic changes of youth segment in labour market. We can see, that youth segment of the labour market are differently related to various factors. The reasons, which influenced the dynamics of young people unemployment changes, have been pointed out. The main influencing factors are competitiveness, the level of minimum monthly wage and inflation. The possible unemployment solutions were discussed: increase the level of competitiveness, refuse the use of minimum monthly wage or exempt from social security taxes for employees of youth; change the priorities of active labour market political means. [From the publication]
- Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vertinimas. Probleminiai klausimai / Julija Moskvina. Filosofija. Sociologija. 2008, t. 19, Nr. 4, p. 1-9.
- Changes of employment through the segmentation of labour market in the Baltic states / Bronislovas Martinkus, Stasys Stoskus, Daiva Berzinskiene. Inžinerinė ekonomika. 2009, Nr. 3 (63), p. 41-48.
- Darbo paieškos alternatyvos : teorija ir praktika / Daiva Beržinskienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 2 (15), p. 5-12.
- Darbo rinkos segmentavimas / Raimundė Matiušaitytė. Tiltai. 2005, Nr. 2 (31), p. 15-23.
- Jaunimo integracijos i darbo rinką problemos / Boguslavas Gruževskis, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 174-189.
- Jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkose dinaminių pokyčių lyginamoji analizė / Daiva Beržinskienė, Dalia Rudytė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 3 (12), p. 39-47.
- Jaunimo užimtumas ir įsidarbinimo galimybės Klaipėdoje: socialinis geografinis požiūris / Viktorija Trumpickaitė, Eduardas Spiriajevas. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 3 (32), p. 108-124.
- Lietuvos darbo rinkos politikos raidos ypatumai: situacijos analizė ir raidos perspektyvos / Vladimiras Gražulis, Boguslavas Gruževskis. Viešoji politika ir administravimas. 2008, Nr. 26, p. 45-54. 2009, Nr. 28.
- Nedarbo tendencijos Europos Sąjungos šalių ekonomikoje / Simas Samulionis, Martynas Kailius, Indrė Knyvienė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2019, p. 118-123.
- Unemployment regulation policy analysis in Lithuania / Henrika Šakienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 1 (14), p. 270-277.
