Ivano Luckevičiaus kitabas - Lietuvos totorių kultūros paminklas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Arabų kalba / Arabic
• Turkų kalba / Turkish
• Rusų kalba / Russian

• I. Luckevič kitab - a monument to Lithuanian Tatar culture
• Китаб Ивана Луцкевича - памятник народной культуры литовских татар

LTLeidinyje primą kartą publikuojamas vienas seniausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabas (XVIII a. pirmoji pusė). Surašyto trimis-keturiomis kalbomis rankraščio turinys yra sunkiai suprantamas, todėl, be išsamių teksto komentarų, jis dar išverstas į lietuvių bei rusų kalbas. Rankraščio sudarytojas ir perrašinėtojas nėra žinomi, tačiau jis užrašytas vieno asmens braižu, arabų rašto naschi stiliumi. Publikacijoje puslapiai išdėstyti pagal pasakojimo eigą, atkurtas jų pirminis eiliškumas, tačiau puslapiai nurodomi pagal jų senąją numeraciją. Atlikta I. Luckevičiaus kitabo tekstų transliteracija ir jų interpretacija verčiant į šiuolaikines lietuvių ir rusų kalbas turėtų padėti atsakyti į daugelį klausimų dėl rankraščio sukūrimo datavimo bei tekstologinės kitabo analizės. Kaip ir daugelis Lietuvos totorių rankraščių, šis raštijos paminklas yra daugiakalbis. Be intarpų, įrašytų lenkų arba lenkų-baltarusių kalba, rankraštyje yra tekstų grynąja baltarusių kalba su nedideliu kiekiu fonetinių bei leksinių polonizmų. Rankraštyje apstu tekstų inkliuzų arabų ir senąja Osmanų kalba. Pastarąja užrašyta ir visa eiliuota legenda „Miradžas“. Kalbiniai legendos ypatumai sukėlė nemažą susidomėjimą, nes tai kūrinys, kuriame susipina liaudies šnektos ypatumai ir religiniai arabų ir persų kalbų terminai, kurie yra adaptuoti turkų kalbai. Leksinių ir gramatinių archaizmų gausa patvirtina hipotezę, kad kitabas – dar senesnio teksto nuorašas. Publikacijoje aptariamos rankraščio struktūros ir turinio ypatybės, kalba ir šaltiniai, transliteracijos problemos, vertimo principai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totorių raštija; Senoji Lietuvos raštija; Literature of Lithuanina Tatars; Old Lithuanian literature.

ENThe publication for the first time publishes one of the oldest Lithuanian Tartar manuscripts, i.e. Ivan Luckevič’s kitab (the first half of the 18th c.). The content of the manuscript written in three to four languages is difficult to understand, thus alongside detailed text comments, it has been translated into Lithuanian and Russian. The compiler and rewriter of the manuscript are unknown; however, the manuscript is written in the hand of a single person, in the Arabic naschi script. Pages are arranged according to the course of the narrative; their primary order has been restored, yet pages are indicated according to their old numeration. The transliteration of texts and their interpretation when translating into modern Lithuanian and Russian should help answer many questions concerning the dating of the creation of the manuscript and the textological analysis of the kitab. Like many other Lithuanian Tartar manuscripts, this monument of writing is multilingual. Besides insertions, written in Polish or Polish-Belarusian, the manuscript contains texts in the pure Belarusian language with a small number of phonetic and lexical Polonisms. The manuscript abounds in text inclusions in the Arabic and old Ottoman languages. The entire versed legend “Mi'raj” is written in the latter language. The linguistic peculiarities of the legend aroused considerable interest, because it is a work that combines folk dialectal features and religious Arabic and Persian terms, adapted for the Turkish language. Abundance of lexical and grammatical archaisms confirms the hypothesis that kitab is the transcript of an even older text. The publication discusses the peculiarities of the manuscript structure and content, language and sources, transliteration problems and translation principles.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies