О китабе Абрагама Карицкого (особенности языка и композиции, текст погребального обряда)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
О китабе Абрагама Карицкого (особенности языка и композиции, текст погребального обряда)
Alternative Title:
  • Apie Abrahamo Karickio kitabą (kalbos ir struktūros ypatumai, laidojimo apeigos)
  • Abraham Karicky's Kitab (linguistic and structural specifics, burial rituals)
Keywords:
LT
19 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTSlavų kalbomis ir arabų rašmenimis susiformavusi Lietuvos totorių rankraštinė tradicija užima išskirtinę vietą totorių kultūroje. Tarp paplitusių Lietuvos totorių raštijos žanrų galbūt labiausiai galima išskirti kitabus. Būtent jų turinį sudarė įvairūs tekstai, tapę savotišku vietinės bendruomenės kasdieninio ir religinio gyvenimo vadovu. Siame darbe pristatomas XIX a. viduryje perrašytas A. Karickio kitabas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje (signatūra F3-391). A. Karickio kitabas niekada nebuvo atskiro mokslinio tyrimo objektas. Pirmą kartą jis paminėtas profesoriaus A. Antonovičiaus darbe „Белорусские тексты, писанные арабским письмом, и их графико-орфографическая система“. A. Antonovičius trumpai apžvelgė rankraščio paleografinius ir grafinius ypatumus ir padarė išvadą, kad išlikusios I. Luckevičiaus ir A. Karickio kitabų dalys kalbiniu požiūriu yra identiškos.A. Karickio kitabas buvo naudojamas kaip vienas iš šaltinių, leidusių atstatyti praleistas arba laiko sugadintas I. Luckevičiaus kitabo dalis. Ankstesniuose darbuose, lyginant senąja osmanų kalba parašytą Miradž padavimo teksto dalį su atitinkama dalimi iš A. Karickio kitabo, buvo pastebėta, kad senoji osmanų kalba A. Karickio kitabe yra taisyklingesnė.Todėl kilo klausimas, ar perrašant A. Karickio kitabą (tariamai iš I. Luckevičiaus kitabo) nebuvo panaudotas ir trečias šaltinis. Analizuojant du nuorašus buvo svarbu nustatyti, ar tekstas buvo perrašomas mechaniškai, ar redaguojamas ir taisomas. J šiuos iškeltus klausimus ir bandoma atsakyti šiame straipsnyje. Jame išsamiai aprašomi rankraščio paleografiniai ypatumai, daug dėmesio skiriama kitabo turiniui ir struktūros ypatybėms. Vienas iš tekstų, atspindinčių laidojimo papročius, nuosekliai palygintas su atitinkamu tekstu iš I. Luckevičiaus kitabo. Atskira straipsnio dalis skirta kalbinėms teksto ypatybėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; A. Karickio kitabas; Laidojimo apeigos; Kalbiniai ypatumai; Lithuanian Tatars; A. Karickis's kitab; Burial rituals; Linguistic specifics.

ENThe manuscript tradition of Lithuanian Tatars in the form of the Slavic languages and Arabic characters holds a special place in the Tatar culture. The kitab is a common genre of Lithuanian Tatar writings. It was kitabs that contained various texts that have become some kind of a guide to daily and religious living for the local community. This article describes the kitab by A. Karicky, which was re-written in the middle of the 19th century and is now kept at the manuscripts department of Vilnius University library (signed F 3-391). The kitab by A. Karicky has never been the subject of a stand-alone scientific investigation. The first mention of the kitab is to be found in the work by Professor A. Antonovich [...].A. Karicky's kitab was used as a source to reconstruct the missing or damaged portions of I. Lutskevich's kitab. Previous attempts to compare the portion of the tale of Miraj written in the old Ottoman language with the matching portion of A. Karicky's kitab have produced an observation that the old Ottoman language was the more correct in A. Karickis's kitab.This has led to a question whether a third source was used for the purposes of re-writing the kitab by A. Karicky (allegedly, using I. Lutskevich's kitab as the source). When it came to analysing the two copies, the important thing was to determine if the text was being re-written mechanically, or if it was edited and corrected. This article is posed to answer these questions. It thoroughly describes the palaeographic specifics of the manuscripts, focusing on the contents and structural features of the kitab. One of the texts reflecting the customs of burial was consistently compared to an equivalent text from I. Lutskevich's kitab. One paragraph of the article deals with the linguistic specifics of the text. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/61411
Updated:
2022-01-25 19:08:46
Metrics:
Views: 16
Export: