Dėl aukštojo mokslo sociologijos objekto

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl aukštojo mokslo sociologijos objekto
Alternative Title:
For subject of sociology of higher education
In the Journal:
Andragogika. 2011, Nr. 1, p. 105-118
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo sociologija; Interpretacinė sociologija; Konflikto teorija; Modernioji visuomenė; Struktūrinis funkcionalizmas.
EN
Conflict theory; Higher education; Interpretative sociology; Modern society; Sociology of higher education; Structural functionalism.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama, kaip aukštojo mokslo objektą konstruoja struktūrinio funkcionalizmo, konflikto teorijos ir interpretacinės sociologijos teorijos. Parodoma, kad struktūrinis funkcionalizmas aukštojo mokslo sistemą apibūdina ne tik kaip aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo priemonę, bet ir kaip moderniosios visuomenės meritokratinių ir egalitarinių principų įgyvendinimo priemonę. Šiai sociologinei prieigai pagrindinė socialinė sistema yra nacionalinė visuomenė, todėl analizuojama, kaip nacionalinės valstybės raida susijusi su elitinio ir masinio aukštojo mokslo sistemos kaita, ir trumpai aptariama, kaip aukštojo mokslo sistema yra susijusi su Lietuvos visuomenės raida. Konflikto teorijos aukštojo mokslo sistemą analizuoja kaip skirtingų socialinių grupių interesų susidūrimo lauką ir atskleidžia, kad moderniųjų visuomenių masinės švietimo ir aukštojo mokslo sistemos ne tik palaiko socialinę nelygybę, bet jos aukštojo mokslo sistema ne visuomet palanki meritokratinių principų įgyvendinimui. Galiausiai aptariama aukštojo mokslo sistemos socialinių veikėjų sąveikos sociologija, kuri apibrėžiama kaip simbolinio interakcionizmo ar mikrosocialinio lygmens arba interpretacinė sociologija. [Iš leidinio]

ENThe paper discuses the subject of sociology of higher education. It is generally agreed that there are at least three major sociological perspectives, identified here as structural functionalism, interpretative sociology and conflict or critical theories. The earliest influential sociological theories of education generally and of higher education particully emerged within structural funcionalist analysis. For E. Durkheim the task of sociology with respect to education is to uncover and specify the "normal" characteristics for any given society in order to ensure closer integration between society and individuals. The work of Talcott Parsons represents the functionalist view that the education system are responsible for inculcating common social values. The central assumption of structural functionalist analysis, the presupposition that social stratification and inequality are necessary structural features of advanced societies. The reproduction of society involves an assumed hierarchy of positions that must be filled with suitably qualified and motivated people. Very close to structural functionalist analysis are technological functionalism, human capital theory and status attainment research which are presented in paper too. The theories of Conflict analyse the higher education as a field of encounter of the interests of different social groups and as reproduction of higher social classes and stratum. The research within the interpretative tradition support functionalist and critical analyses of social reproduction, but at the same time stresses the necessity to research on meaning of behaviour. [text from author]

ISSN:
2029-6894
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/32765
Updated:
2018-12-17 13:06:02
Metrics:
Views: 29    Downloads: 2
Export: