Velnio pavadinimai pagal gyvenamąją vietą lietuvių tarmėse ir tautosakoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Velnio pavadinimai pagal gyvenamąją vietą lietuvių tarmėse ir tautosakoje
Alternative Title:
Названия черта по месту обитания в литовских диалектах и фольклоре
In the Journal:
Baltistica . 2011, t. 46, Nr. 1, p. 87-106
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
velnias; velniavardžiai; lietuvių tarmės
EN
devil; devil place names; lithuanian dialects
Summary / Abstract:

LTLietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose vartojama daugiau kaip 400 įvairių velnio pavadinimų. Eufemistiniai folklorinio velnio pavadinimai – motyvuoti, palyginti aiškios darybos žodžiai. Velnias dažniausiai pavadinamas pagal: 1) kūno sandarą, ypač zoomorfinius požymius; 2) įvairaus pobūdžio fizinius trūkumus, luošumą; 3) spalvą arba plauką; 4) būdingus veiksmus ar funkcijas; 5) įsidėmėtinas būdo ypatybes. Ypač didelė velnio enigmatinių eufemizmų dalis susijusi su jo gyvenamąja vieta – vandens telkiniais, daubomis ir pan. Itin glaudus folklorinio velnio ryšys su vandenimis atsispindi ir išvestinių hidronimų daryboje. Palyginti nedaug tėra velniavardžių, darybiškai susijusių su sodybos pastatų ar ūkio padargų pavadinimais. Frazeologiniai velnio pavadinimai, susiję su šios mitinės esybės gyvenamąja vieta, struktūros požiūriu paprastai esti daiktavardiniai frazeologiniai junginiai. Jų pagrindinis žodis gali būti: 1) žmogaus pavadinimas pagal socialinę padėtį; 2) tautybės pavadinimas – etnonimas; 3) giminystės terminas; 4) gyvūno, kuriuo paprastai pasiverčia nelabasis, pavadinimas; 5) pavadinimas pagal mitinei būtybei būdingą požymį. Lietuvių folklorinio velnio pavadinimai atskleidžia glaudų šios mitinės esybės ryšį su keistesniais, įsidėmėtinais negyvosios gamtos objektais – miškais, kalnais, daubomis, o ypač vandens telkiniais. Galima spėti velnią kažkada buvus konkrečios vietos dvasia-globėja. Jo buvimas požemio karalystėje – pragare arba arti žmogaus – sodybos pastatuose, ko gero, sąlygotas krikščioniškosios pasaulėžiūros.

ENLithuanian dialects and folklore texts employ over 400 different names for devil. Euphemistic folklore names of a devil are motivated words of relatively clear formation. Devil is usually named based on the following: 1) body construction, especially zoomorphic features; 2) various physical deficiencies and lameness; 3) colour of hair; 4) characteristic acts or functions; 5) remarkable character features. Particularly large number of enigmatic euphemisms attributed to the devil relate to its habitat: bodies of water, ravines, etc. A particularly close connection of folklore devil to the waters is reflected in formation of derivative hydronyms. There is a comparatively small number of names derived from devil, with formative connection to the names of farmstead buildings or household tools. Phraseological names of the devil related to the habitat of this mythical creature, structurally wise usually include substantival phraseological compounds. Key word can be any of the following: 1) human name based on social status; 2) nationality name, ethnonym; 3) term for relationship; 4) name for an animal that devil usually takes shape of; 5) name based on a feature characteristic to a mythical creature. Names of a devil in the Lithuanian folklore reveal close connection of the mythical creature to even stranger and remarkable objects of inanimate nature, incl. forests, hills, ravines and especially bodies of water. One can assume that a devil was a guarding spirit of a specific locality. Its position in the underground realm, i.e. in hell or in human vicinity, i.e. in foundation of a farmstead was probably caused by Christian World view.

ISSN:
0132-6503, 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31010
Updated:
2018-12-17 13:01:55
Metrics:
Views: 16    Downloads: 14