Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje XVI-XVIII amžiuje: "feodalinė reakcija" ar periferinis kapitalizmas?

LTTyrimo objektas - XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europos socialinės ekonominės santvarkos raidą nagrinėjanti istoriografija – dvi konkuruojančios teorinės prieigos: vidinių priežasčių vaidmenį sureikšminanti marksistinė koncepcija ir išorines priežastis pabrėžianti KPS. Problemos formuluotė: kas buvo antroji baudžiavos laida Vidurio ir Rytų Europoje XVI–XVIII a. – refeodalizacija marksistine prasme ar periferinis kapitalizmas KPS kontekste? Marksistinėje istoriografijoje (pradedant F. Engelsu) antrosios baudžiavos laidos sąvoka nusakyta refeodalizacijos procesas. I. Wallersteino neomarksistinė KPS teorija, taikanti globalinę prieigą, siūlo į antrosios baudžiavos laidos reiškinį žvelgti iš pasaulinės perspektyvos, įvardydama jį kaip periferinio kapitalizmo Vidurio ir Rytų Europoje apraišką. Straipsnyje lyginamas I. Wallersteino pateikiama antrosios baudžiavos laidos Vidurio ir Rytų Europoje (ypač Lenkijos–Lietuvos valstybėje) aiškinimas su ankstesnėmis jos interpretacijomis (ypač marksistinėje istoriografijoje), pateikiamas atsakymas leidžia ryškiau sufokusuoti tolimesnius tyrimus nustatant didesnę lyginamųjų koncepcijų aiškinamąją galią. Išvadose konstatuojama, kad galutiniam atsakymui į šio straipsnio pavadinime iškeltą klausimą būtini Vakarų Europos XI–XIV a. manoro ir XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europos palivarko lyginamieji tyrimai bei empiriniai tyrimai, kurių objektas yra šio laikotarpio Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos įsitraukimo į tarptautinę prekybą mastas ir jos priklausomybės nuo pasaulinės rinkos konjunktūrinių būklių bei ilgalaikių tendencijų laipsnis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Marksizmas; Neomarksizmas; Socialinė ekonominė istorija; Baudžiava; Periferinis kapitalizamas; Historiography; Marxist concept; Neo-Marxist theory; Socio-economic history; Serfdom; Peripheral capitalism.

ENThe subject of research is the historiography of socio-economic system development in Central and Eastern Europe in the 16th-18th century – two competitive theories: the Marxist conception giving prominence to the role of internal reasons and the capitalist world system emphasising external reasons. Problem: what was the second serfdom in Central and Eastern Europe in the 16th-18th – refeudalisation from the Marxist point of view or peripheral capitalism in the context of the capitalist world system? The Marxist historiography (starting with F. Engels) names the process of refeudalisation as the second serfdom. I. Wallerstein's neo-Marxist capitalist world system theory with a global approach suggests looking at the second serfdom from a global perspective and defines it as a manifestation of peripheral capitalism in Central and Eastern Europe. The articles compares I. Wallerstein's interpretation of the second serfdom in Central and Eastern Europe (particularly in the Polish-Lithuanian Commonwealth) with earlier interpretations (particularly in Marxist historiography), the provided answer facilitates better focusing of further research, providing a stronger explanatory power of the comparative conceptions. According to the conclusions, a final answer to the question raised in the title of the article requires comparative and empirical studies of the 11th-14th century manor of Western Europe and the 16th-18th century palivarkas (estate) in Central and Eastern Europe, which would focus on the involvement of economy in international trade in Central and Eastern Europe in this period and its dependence on global market conjunctures and long-term tendencies.