LTŠiame darbe siekiama atskleisti bankininkystės sektoriaus formavimąsi, jo sandarą, raidos tendencijas ir trukdžius, carinės kredito politikos tikslus. Bankininkystės istoriją mėginama nagrinėti atsižvelgiant į ekonominius ir imperinius procesus. Nedaug dėmesio skiriama tinkamai kitų mokslininkų ištyrinėtai XIX a. pabaigos-XX a. pradžios ūkio istorijai, bankininkystės praeitis šiek tiek atsiejama. Tyrimo objektas yra bankininkystė Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose, išskyrus tas kredito įstaigas, kurios veikė dabar Lietuvai nepriklausančiose žemėse. Nuosekliai (kai statistiniai duomenys neleidžia jų išskirti) šio principo nesilaikoma. Darbas pagrįstas gausia, pirmą kartą skelbiama archyvine medžiaga, kredito įstaigų ataskaitomis, gubernijų atmintinių knygelių informacija, teisės aktais ir literatūra. Tyrimą, jo baigtumą labai apsunkino duomenų (ypač XIX a.) stygius, jų prieštaringumas, abejotinas patikimumas. XIX a. pirmosios pusės bankininkystės istoriją daugiausia teko atkurti pagal informacijos fragmentus. Duomenų apie kredito įstaigų veiklą įvairiais laikotarpiais skirtingos bazės nulėmė darbo struktūrą, dėstymo išsamumą, baigtumą. Tik po ilgų dvejonių apsispręsta įvardyti (kai tai buvo įmanoma) kredito įstaigų steigėjus, akcininkus ir vadovus. Tokio apsisprendimo motyvas - gal tai pravers kitiems tyrinėtojams, biografinio žodyno sudarytojams, leidinio „Lietuvos valsčiai“ autoriams. [Iš pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Bankai; Bankininkystės istorija; Hipoteka; Indėliai; Kreditas; Kreditas ir kredito įstaigos; Kredito bendrovės; Kredito kooperacija; Kredito įstaigos; Lietuvos akciniai bankai; Lietuvos bankininkystės istorija XIX a.; Lombardai; Taupomosios kasos; Vertybiniai popieriai; Žydų skolinamosios draugijos; Banking history; Banks; Credit; Credit and credit offices; Credit companies; Credit cooperations; Credit institutions; Deposits; Jews loan associations; Lithuania; Lithuanian banking history in 19th c.; Lithuanian stock banks; Mortgages; Pawnshops; Penny-banks.