Nazalizacija : samprata ir tyrimai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nazalizacija : samprata ir tyrimai
In the Journal:
Lietuvių kalba . 2010, 4, 1 pdf (19 p.)
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Nazalizacija; Nazalizuotieji balsiai; Nosiniai balsiai; Nosiniai priebalsiai
EN
Nasal consonants; Nasal sound; Nasal vowels; Nasalization; Nasalized consonants; Nasalized vowels
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aiškinamasi, kas yra nazalizacija ir kaip ji suprantama užsienio ir lietuvių lingvistų darbuose. Tyrimų apžvalga atskleidė, kad nazalizuotuoju užsienio ir lietuvių lingvistų darbuose laikomas garsas, kurį tariant oro srautas teka per burną ir per nosį. Ketvirtadalis pasaulio kalbų turi nosinių balsių, kurie laikomi atskiromis fonemomis. Tokia nazalizacija dar vadinama kontrastine; kadangi dabartinėje lietuvių kalboje nosinių balsių nėra, tai jai nebūdinga ir kontrastinė nazalizacija. Kalbose, neturinčiose „tikrųjų“ nosinių balsių, nazalizacija vyksta šalia arba tarp nosinių priebalsių, pavyzdžiui, anglų kalboje šalia [m], [n] ir [ŋ], lietuvių kalboje – šalia [m], [n]. Toks nazalizacijos tipas dar vadinamas kontekstine nazalizacija, o garsai – nazalizuotaisiais balsiais. Nazalizuoti ir nenazalizuoti balsiai yra tų pačių fonemų variantai arba alofonai; į nazalizacijos sąvoką įeina ir nosiniai priebalsiai, artikuliuojami ir burnos, ir nosies ertmėse. Ir lietuvių, ir užsienio lingvistų darbuose sutartinai teigiama, kad nazalizuotieji balsiai tariami ilgiau nei nenazalizuotieji. Daugumos užsienio autorių svarbiausiu akustiniu nazalizuotųjų balsių požymiu paprastai laikomas pirmosios formantės pažemėjimas, taip pat pastebėta, jog nosinė artikuliacija lemia ir antrosios formantės žemėjimą. Užsienio lingvistų darbuose, nagrinėjant nazalizacijos ypatybes, dažnai nurodomas nulinės formantės susidarymas spektre ir antirezonansas. Nazalizacija užsienio autorių darbuose gana išsamiai išnagrinėta; Lietuvoje šio reiškinio nagrinėjimas dar tik žengia pirmuosius žingsnius.

ENThis article examines what is nasalisation, and how it is understood in works of foreign and Lithuanian linguists. A review of studies revealed that both foreign and Lithuanian linguists consider in their works that such a sound, in the process of pronunciation of which air flows through the mouth and through the nose, is a nasalised sound. One fourth of the world’s languages ​​have nasal vowels, which are considered separate phonemes. Such nasalisation is also called contrastive nasalisation. Since the modern Lithuanian language has no nasal vowels, contrastive nasalisation is not characteristic of this language either. In those languages which do not have “real” nasal vowels, nasalisation takes place near or between nasal consonants, for example, in the English language – near [m], [n] and [ŋ], in the Lithuanian language – near [m] and [n]. This type of nasalisation also called contextual nasalisation, and sounds are called nasalised vowels. Nasalised and non-nasalised vowels are variations or allophones of the same phonemes; the concept of nasalisation also includes nasal consonants articulated both in oral and nasal cavities. Works of both Lithuanian and foreign linguists state in unison that nasalised vowels are pronounced for a longer time than non-nasalised ones. A majority of foreign authors usually consider the descent of the first formant as the most important acoustic sign of nasalised vowels; it was also noticed that nasal articulation also causes the descent of the second formant. Works of foreign linguists examining nasalisation features often point to the zero formant formation in the spectrum and antiresonance. Nasalisation has been examined in works of foreign authors in considerable detail; in Lithuania, the study of this phenomenon is still just taking the first steps.

ISSN:
1822-525X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27993
Updated:
2017-02-14 16:39:17
Metrics:
Views: 6    Downloads: 1