Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus
Keywords:
LT
Globalizacija; Intelektualas; Kultūra; Lietuva; Lietuviška tapatybė; Lietuvos žydai; Nacionalizmas; Tapatumas; Tolerancija.
EN
Culture; Globalization; Identity; Intellectual; Lithuania; Lithuanian Jews; Lithuanian identity; Nationalism; Tolerance.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami lietuviškos kolektyvinės tapatybės klausimai. Teigiama, kad XX amžiuje Lietuvos vardą į pasaulio kultūros žemėlapį įrašė visų pirma iškilūs Lietuvos žydai, kurie save laikė neatsiejama Lietuvos dalimi. Svarstoma, kodėl jie nelaikomi lietuvių tautos ir kultūros dalimi? Svarbiausia priežastis slypi tapatybės sampratoje. Moderni tapatybė kur kas dažniau yra sąmoningai pasirenkama ir laisvai su(si)konstruota, todėl svarbi tolerancija. Su pasididžiavimu Lietuvoje pabrėžiama religinės tolerancijos tradicija ir autentiškas multikultūralizmas. Tačiau šiuolaikiniuose diskursuose tolerancija dažniausiai suvokiama tik kaip politinis korektiškumas. Tolerancija Lietuvoje dar netapo politinės ir moralinės laikysenos ženklu. Darbe pabrėžiama, kad ne tik besąlygiškas lojalumas savo bendruomenei ir istorinės bei šiuolaikinės jos reputacijos gynimas, bet ir ištikimybė humanizmui ar bet kuriai kitai moralinei kultūrai, ginančiai pagarbą žmogaus gyvybei, individo ir jo kultūros unikalumą, galiausiai taip pat reiškia moralinę ištikimybę savo tautai, atminties ir sentimento bendruomenei bei kultūrai. Jei sprendžiant, kas yra lietuvis, intelektualinis ir moralinis jautrumas nebus tokie pat svarbūs kaip gimtosios kalbos mokėjimas, tuomet mes niekada į savo kultūrą nesusigrąžinsime nei Miloszo, nei litvakų. Globalizacijos eroje tapatybė yra daugiamatė ir apima bent keletą tarpusavyje susisiejančių ir komunikuojančių socialinės bei kultūrinės patirties sluoksnių. Todėl XXI amžiuje Lietuvai bus svarbus Czeslawo Miloszo, o ne Juozo Girniaus tapatybės modelis.

ENThe article discusses the issues of Lithuanian collective identity. It is claimed in the 20th century the name of Lithuania was inserted on the map of global culture by noble Lithuanian Jews, who considered themselves to be an integral part of Lithuania. The author contemplates on the question as to why these Jews are not considered as part of Lithuanian nation and culture? The key reason lies in the notion of identity. Modern identity is more often deliberately chosen and freely build, and that is why tolerance is important. It is with pride that the tradition of religious tolerance and authentic multiculturalism is emphasized. However, in modern discourses tolerance is usually perceived as political correctness. Tolerance in Lithuania has not yet become a sign of political and moral attitude. The work highlights that moral loyalty to one’s nation and memory as well as sentiments for one’s community and culture not only imply unconditional loyalty to the community and defence of its historical and modern reputation. It also implies loyalty to humanism and any other moral culture defending respect for human life and uniqness of an individual and his or her culture. If, when contemplating on the question as to who is a Lithuanian, intellectual and moral sensibility is not as important as knowledge of one’s native language, we will never have Czesław Miłosz and Lithuanian Jews in our culture again. In the era of Globalisation identity is multidimensional and it covers at least several interrelated and intercommunicated layers of social and cultural experience. Therefore, Juozas Girnius’ model of identity will be less important for the Lithuania of the 21st century than Czesław Miłosz’s model of identity.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/25363
Updated:
2018-02-13 15:32:39
Metrics:
Views: 69
Export: