Kūno kultūros mokytojų saviugda: fizinio aktyvumo motyvai ir formos laisvalaikiu

LTStraipsnyje aptariama šioje radikalios modernybės epochoje ugdymo filosofų iškelta kūno kultūros mokytojo kaip pavyzdžio svarba kūno kultūros veikloje, skatinant mokinius suvokti savo sveikatos stiprinimo ir fizinio tobulėjimo socialinį vertingumą bei reikšmingumą. Mokslininkai daugiau dėmesio skiria kūno kultūros pamokų organizavimo ypatumams, kūno kultūros ugdymo programų turinio ir vaikų poreikių analizei, mokytojo profesinei socializacijai, o jų saviugdai kūno kultūros veikloje laisvalaikiu – mažiau, nors nuolat gilinamasi į visuomenės fizinę saviugdą apskritai. Tyrimu keltas probleminis klausimas: kokie kūno kultūros mokytojų saviugdos kūno kultūros veikloje motyvai ir formos dominuoja jų laisvalaikiu? Tyrimo tikslas – atskleisti kūno kultūros mokytojų fizinio aktyvumo motyvus ir formas laisvalaikiu dėl jų saviugdos kūno kultūros veikloje. Nepriklausomą imtį sudarė 56 kūno kultūros mokytojai (31 vyras ir 25 moterys arba 55,4 ir 44,6%), sutikę dalyvauti tyrime, t. y. 69,13% visos Šiaulių miesto kūno kultūros mokytojų generalinės visumos (79,48% vyrų ir 59,52% moterų). Kūno kultūros mokytojams sukurtą klausimyną sudarė socialinių ir demografinių klausimų blokas – 13 klausimų ir teiginių, apklausos metu suskirstytų į grupes: sportavimo ir fizinio aktyvumo, požiūrio į kūno kultūros pamoką, pedagoginio kryptingumo, etinės kompetencijos gebėjimų, socialinės komunikacijos nuostatos ir gyvenimo kokybės.Straipsnyje aprašomi tiriant surinkti kūno kultūros mokytojų sportavimo ir mankštinimosi laisvalaikiu dažnio duomenys. Tyrimas atliktas 2008 metų rugsėjo-gruodžio mėn., jį suderinus su Šiaulių miesto švietimo skyriumi ir gavus mokyklų administracijos pritarimą. Tiriamieji informuoti apie klausimyno sudarymo ypatumus, supažindinti su jo pildymo instrukcija. Apklausoje vadovautasi etiniais ir teisiniais tyrimo principais. Klausimynai išdalyti asmeniškai, susitarus dėl grąžinimo datos. Tyrimas atskleidė, kad kūno kultūros mokytojų sportavimo motyvus daugiausia lemia jų elgsenos kontekstas, t. y. jie suvokia savo fizinės sveikatos svarbą ugdant teigiamą vaikų požiūrį į saviugdą fizinėje veikloje. Be to, kūno kultūros mokytojų mankštinimosi dažnį laisvalaikiu galima traktuoti kaip jų įpročius dėl įvairių asmeninių vertybių ir su jomis susijusiu mankštinimusi savarankiškai 2-3 kartus per savaitę laisvalaikiu. Pastebėta, kad kūno kultūros mokytojos dažniau nei jų kolegos vyrai sportuoja dėl fizinės sveikatos ir dėl kūno įvaizdžio. Kūno kultūros mokytojai (vyrai) dažniau nei jų kolegės atsisako sportinės veiklos dėl ligos ir laiko stokos, o moterų daugiau mankštinasi kasdien savarankiškai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinio aktyvumo formos; Fizinio aktyvumo motyvai; Kūno kultūros mokytojų pavyzdys; Kūno kultūros mokytojų saviugda laisvalaikiu; Education teachers; Example of physical; Forms of physical activity; Motives of physical activity; Self-education of physical education teachers in their leisure time.

ENArticle deals with a study concerning the importance of self-education of physical education teachers as an example which is emphasized by educational philosophers in the epoch of radical modernity, when teachers fulfill the social order of encouraging pupils to perceive the social value and significance of their health enhancement and physical development. We observe that researchers pay more attention to the peculiarities of organizing physical education lessons, the interface between the content of physical education programs and children’s needs, professional socialization of teachers; and less attention is devoted to their self-education in physical activities in their leisure time, though in general physical self-education receives much attention. The problem question of the research was as follows: what are the motives of physical self-education of physical education teachers and what are the dominant forms of it in their leisure time? The aim of the research was to reveal the physical activity motives and forms of physical education teachers due to their self-education in physical activities.Research methods. The independent sample consisted of 56 physical education teachers (31 men and 25 women, or 55.4 and 44.6%), who agreed to participate in the study, i. e. 69.13% form the whole population of Šiauliai city physical education teachers (79.48% of males and 59.52% of females). The questionnaire for physical education teachers included a block of social demographic questions, 13 questions and statements according to the following groups: sports and physical activity, attitude towards the physical education lesson, pedagogical purposefulness, abilities of ethical competence, social communication attitudes and quality of life. The article presents the collected data about sports activities and frequency of exercising of physical education teachers. The study was performed in September-October, 2008 with permission of the Education Department of Šiauliai city and approval of the administration of schools. The research participants were informed about the peculiarities of the questionnaire and the instructions of filling the questionnaire in. The survey followed the ethical and legal principals of the research. The questionnaires were distributed personally after the agreement of the date of their return. The research findings revealed that the motives of sports participation of physical education teachers were conditioned by the behavioral contexts, i. e. they perceive the importance of physical health in the development of children’s positive attitude towards their self-education in physical activities. [...]. [From the publication]