Metodologinis pagrindas vertinant suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procese : Lietuvos atvejis

LTStraipsnyje dėmesys daugiau telkiamas į kelias socialinių mokslų tyrimuose išryškėjančias kryptis - a) metodologinio pagrindimo, leidžiančio nuodugniau analizuoti mokymosi visą gyvenimą procesą Lietuvoje ir b) pagrindinių tyrimo procedūrinių aspektų, t. y. metodų, imties (suaugusiųjų besimokančiųjų) sudarymo, definicijų apibrėžimo ir kt. Siekiant gauti išsamią palyginamąją informaciją apie situaciją suaugusiųjų formaliojo švietimo institucijose bei nustatyti pačių besimokančiųjų poreikius, buvo apklausti šių institucijų atstovai ir asmenys, dalyvaujantys suaugusiųjų švietime. Siekiama įvertinti nevienodų mokymosi visą gyvenimą galimybių priežastis, atkreipiant dėmesį į žemo išsilavinimo ar neturinčius profesinio pasirengimo asmenis. Remiamasi prielaida, kad patys besimokantieji gali geriausiai kritiškai įvertinti tiek savo asmeninę mokymosi patirtį, tiek ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Konstruojant šio tyrimo metodologinį pagrindą, išeities pozicijomis pasirinkta a) asmeninės mokymosi patirties reikšmingumas, didžiausią dėmesį skiriant asmenybės psichologinių bruožų įtakai dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese; b) sociologinis požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, akcentuojant demografinių, technologinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių reikšmę, nes pirmiausia visuomenė, socialinė aplinka daro įtaką individų mokymosi galimybėms (Durkheim, Parsons, Davis ir kt., pagal Haralambos ir Holborn, 2000). Straipsnyje aprašomas tyrimo instrumentarijus, padėjęs atskleisti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sociokultūrinį kontekstualumą Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Atrankos procedūra; Metodologinis aprašas; Mokymosi visą gyvenimą procesas; Socialinių tyrimų metodologija; Sociologinių tyrimų metodologija; Life log learning process; Lifelong learning process; Methodological inventory; Methodology set; Procedure; Procedure of selection; Sampling; Social research methodology; Sociological research methodology.

ENThe article pays attention to several trends dominant in social scientific research: a) methodological basis enabling a more comprehensive analysis of the life-long process in Lithuania and b) formation of main procedural aspects of research, i.e. methods, samples (adult learners), definitions of terms, etc. Seeking to obtain comprehensive comparative information about the formal educational establishments of adults and identifying learners’ needs, the survey interviewed the representatives of these institutions and the persons taking part in adult education. The aim is to assess the reasons for having different opportunities to pursue life-long learning, paying special attention to the low-educated persons or those who have no vocational training. It is presumed that students themselves are the best critics of their personal learning experience and life-long learning conditions. While building the methodological basis of this research, major attention is paid to the following: a) the importance of personal learning experience focusing on the impact of individual psychological features in the lifelong learning process; b) a sociological attitude towards a life-learning process, highlighting the importance of demographical, technological, economic and cultural factors because society and social environment are the key actors that influence the learning opportunities of individuals (Durkheim, Parsons, Davis and others, according to Haralambos and Holborn, 2000). The article describes the instrument of research which helped reveal the socio-cultural context of adult life-long learning in Lithuania.