Чешские и хорватские глаголяши-бенедиктинцы среди православных Литвы и Польши и латинские тексты, записанные кириллицей

• Čekų ir kroatų glagolininkai benediktinai tarp Lietuvos ir Lenkijos stačiatikių bei lotyniški tekstai, užrašyti kirilika
• Czech and Croatian benedictine glagolites among the orthodox ruthenians of Lithuania and Poland and latin texts, written in cyrillic

LTŠiame straipsnyje aptariami keturi lotyniški tekstai (Viešpaties malda, Malda Dievo Motinai, Apaštalinis tikėjimo išpažinimas ir Dievo Motinos mišių ištrauka), užrašyti kirilika rusėnų XV–XVI amžiaus rinkinyje. Pirmosios trys maldos užrašytos kartu su vertimu į rusėnų kalbą. Iki mūsų dienų išlikusio nuorašo analizė rodo, kad pirminio įrašo ir vertimo autorius tikriausiai buvo kilęs iš Pietryčių Rusios, gerai mokėjo lotynų ir slavų kalbas. Tai rodo ir transkripcijos tikslumas, ir vertimų kokybė. Rinkinio konteksto ir pačių tekstų analizė leidžia sieti jų atsiradimą su glagolininkų benediktinų iš Prahos Slavų (Emauso) vienuolyno veikla. XIV amžiaus pabaigoje jie apsigyveno Krokuvos priemiestyje ir tikriausiai palaikė ryšius su Lietuvos ir Lenkijos gyventojais stačiatikiais.

ENThe paper discusses four Latin texts, written in Cyrillic, from a fifteenth-sixteenth century Ruthenian manuscript miscellany. Of these texts - the Lord's Prayer, Hail Mary, the Apostolic Symbol, and a fragment of the order of the Marian mass - the first three are accompanied by Ruthenian translations. The analysis of the Cyrillic Latin texts and their Ruthenian translations shows that their author was a Ruthenian with a good knowledge of Latin, which is evident from the precision of the transcription and the quality of translation. Further analysis of the miscellany's context suggests that the texts' origin is related to contact between Orthodox Ruthenians and Benedictine Glagolites from the Prague Slavonic (Emmaus) Monastery, who settled in Cracow at the end of the fourteenth century at the invitation of the Queen and King of Poland, Jadwiga and Wladyslaw Jagiello.

• Новый восточнославянский список изборника болгарского царя Симеона из Великого Княжества Литовского. Knygotyra. 2015, t. 65, p. 254-268.
• Рукописная книга и ее рецепция в Великом княжестве Литовском XIV - середины XVI вв. Slavistica Vilnensis. 2013, 58, p. 59-77.
• Традиции письменности Великого Княжества Литовского до начала XVI в.. Францыск Скарына: асоба, дзейнасць, спадчына. Мiнск: Беларуская навука, 2017. P. 12-26.