Lietuvių diaspora Airijoje: antrosios kartos emigrantų kalbų vartojimas, nuostatos ir etninė tapatybė

LTŠio straipsnio tikslas – analizuoti antrosios kartos lietuvių vaikų kalbines nuostatas, kalbų vartojimo šeimoje praktikas, etninę savivoką ir ryšį su tėvų kilmės šalimi – Lietuva. Straipsnyje nagrinėjami 2023 m. Airijoje paimtų pusiau struktūruotų interviu rezultatai. Interviu dalyvavo Airijoje gimę (arba ankstyvoje vaikystėje į šalį atvykę) lietuviai vaikai [6;0–11;11] ir paaugliai [12;0–17;11], kurių abu tėvai – lietuviai. Tyrime dalyvavo iš viso 40 respondentų: 26 jaunesnio mokyklinio amžiaus ir 14 vyresnio mokyklinio amžiaus. Pirmiausia, interviu atskleidė skirtingą dviejų kalbų – anglų ir lietuvių – socialinį statusą. Tiek jaunesnių respondentų, tiek paauglių anglų kalba vertinama kaip stipresnioji, geriau mokama, lengvesnė, patogi komunikuoti. Lietuvių kalbą dauguma laiko silpniau mokama, bet gražiausia; jaunesnioji vaikų grupė ją laiko ir reikalingiausia – pagrindine bendravimo su šeima bei artimaisiais kalba, o paaugliams reikalingiausia atrodo anglų kalba. Šeimos rate lietuvių kalba išlieka dažniau vartojama, visgi antroji emigrantų karta tarpusavyje labiau linkusi bendrauti angliškai. Tyrimo metu nustatyti tam tikri amžiaus grupių skirtumai: paaugliai linkę tapatintis su lietuvių etnine grupe, o jaunesni respondentai dažniau dvejoja dėl savo tautybės arba tapatinasi ir su dauguma, ir su etnine mažuma – formuojasi hibridinė etninė tapatybė. Taip pat straipsnyje trumpai aptariami ryšio su Lietuva palaikymo būdai, jų svarba jaunimo etninei saviidentifikacijai. Raktažodžiai: diaspora, kalbinės nuostatos, etninė tapatybė, lietuvių kalba, paveldėtoji kalba, kultūra.

ENThe main goal of this article is to analyze the language attitudes, use and ethnic identity of second-generation Lithuanian children, as well as language practices within the Lithuanian families in Ireland. The participants of this study were 40 Lithuanian primary school-aged children [6;0–11;11] and teenagers [12;0–17;11] born and raised in Ireland; both of their parents were Lithuanians. The results are based on semi-structured interviews conducted in Ireland. Firstly, the interviews revealed different social status of English and Lithuanian languages. Both younger school-aged children and teenagers consider English to be easier and more convenient for communication. The majority of participants considered Lithuanian language as less known, but the most beautiful; the younger group also finds it the most useful language to learn as it is the main language of communication within the family; most teenagers claimed that English is more important to learn. The research has identified certain differences between age groups: teenagers tend to identify as Lithuanians, while younger respondents tend to have a hybrid Lithuanian-Irish ethnic identity. The article also briefly discusses the ways and importance of maintaining ties with Lithuania for young second-generation Lithuanians. Keywords: diaspora, linguistic attitudes, ethnic identity, Lithuanian language, inherited language, culture.

• Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai. Taikomoji kalbotyra 2020, 14, 116-132.
• Ar emigrantų kalba patiria atriciją?. Kalbų studijos 2019, 34, 111-131.
• Atmintis, išmokimas ir pilietybė antros kartos lietuvių imigrantų identiteto daryboje: Londono atvejis.. Etniškumo studijos 2014, 2, 29-47.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė. 2. Keturi sociolingvistiniai portretai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 292 p.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 231 p.
• Kazachstano lietuvių kilmės diasporos saitai su lietuvio etnine tapatybe ir lietuvių kalba. Taikomoji kalbotyra 2023, 19, 99-121.
• Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 203 p.
• Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis. Taikomoji kalbotyra 2014, 5, 1-30.
• Lietuvių vaikų leksikos ir gramatikos raida anglakalbėje aplinkoje. Kaunas, 2016. 168 p.
• Lithuanian language discourses and family language policies of Lithuanian families in Sweden: A case study. Acta Baltico-Slavica 2019, 43, 126-142.
• Londono ir Oslo paveikslas: lietuvių kalbinis elgesys. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2019, 27, 7-44.
• Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 185 p.
• The Lithuanian language in the United States: shift or maintenance?. Lituanus 2008, 54, 4, 60-78.