Lietuvių dailės parodos ir tautiškumo paieškos XX a. pradžios dailiuosiuose amatuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių dailės parodos ir tautiškumo paieškos XX a. pradžios dailiuosiuose amatuose
Alternative Title:
Exhibition of Lithuanian art and the quests for nationality in fine crafts of the early 20th century
In the Journal:
Lietuvos dailės muziejaus metraštis [LDM metraštis]. 2009, t. 12, p. 62-76
Keywords:
LT
dailės paroda; tautiškumas; dailieji amatai; liaudies menas.
EN
Lithuanian Art Exibition; Nationality; Fine Crafts.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos dailiųjų amatų raida XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, etninio tapatumo sampratos dailėje kūrimo faktoriai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje gana intensyviai buvo plėtojami dailieji amatai, kai kurios sritys įgavo komercinį pobūdį, tapo aktuali ne tik ekonominė, bet ir estetinė dirbinio vertė, iškilo tautinio stiliaus išsaugojimo problema. Tautinio sąjūdžio ideologams atmetus dvarų palikimą ir iškėlus sodžiaus meną kaip vienintelį tautiškumo šaltinį, liaudiškumo apraiškoms buvo suteiktas ideologinis atspalvis. Kasdieninėje aplinkoje plitusiems buitiniams ir dekoratyviniams daiktams buvo priskiriama svarbi auklėjamoji funkcija. Domėjimąsi liaudies menu skatino ne tik jo išnykimo pavojus, bet ir propaguojama tautinio paveldo vertė, romantinė visuomenės pozicija, kultūros demokratizacijos tendencijos. Tautiškumo bruožų ryškinimas buvo aktualus ne tik kaime, bet ir mieste, kur specifinės aplinkybės - menkas miestų bendruomenės vaidmuo krašto gyvenime, amatų populiarumas tarp kitataučių, valstiečių nepasitikėjimas šia veiklos sritimi - buvo nulėmusios kosmopolitinių formų populiarumą miestų amatininkų dirbiniuose. Lietuvių dailės parodose eksponuoti tautodailės ir amatininkų dirbiniai atkreipė visuomenės dėmesį į šią meninės veiklos sritį, išryškino teigiamus ir neigiamus jų stilistikos bruožus, tapo tam tikru katalizatoriumi ir atliko nemažą vaidmenį formuojantis tautiškumo sampratai Lietuvoje. Buvo paruošta dirva jau kitam dailiųjų amatų sąjūdžio etapui - tarpukario laikotarpiui.

ENThe article focuses on the development of fine crafts in Lithuania in the late 19th - early 20th century in the light of an international movement of fine crafts, i. e. not only determined by local needs but also as an European phenomenon, addressing some live issues of the period, such as stylistic or dealing with the system of science, societies, press and other connected with them. Along with a national movement and the grown attention to folk art, the masters of traditional craft started producing articles not only for their own needs but also as goods. The acquisition of a commercial character of some crafts branches gave rise not only to an economical problem but also that of an aesthetic character of an article and the preservation of a national style. The accentuation of national features was topical not only in the province but also in the cities where specific circumstances - a slight role of city communities in the life of the country, the popularity of crafts among the people of other nationalities, particularly Jews, the distrust of peasants of this activity sphere - determined a popularity of cosmopolitan forms in the articles by urban craftsmen. Some of traditional branches of crafts went on developing, whereas others naturally died out. Written sources unfold an important work performed by societies and individual cultural activists, stimulating a need for folk art and reviving traditions of ethnographic articles.Folk and craft works featured in Lithuanian art exhibitions, the reviews of expositions published in periodicals and the born discussions on the issues of nationality attracted the public's attention to this sphere of artistic activities, brought out positive and negative stylistic features of craftworks, became a certain accelerator of their development, and played a great enough role in the formation of the conception of nationality. The movement for the revival of ethnographic crafts might have developed more spontaneously than in other countries and embraced a smaller circle of its fosterers, however, even here presented facts witness the popularity of progressive ideas in Lithuania. The foundation was laid for another period in the movement for fine crafts in the inter-war years. [From the publication]

ISSN:
1648-6706
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21865
Updated:
2018-12-20 23:20:50
Metrics:
Views: 40    Downloads: 7
Export: