Meno ir amatų sąjūdžio aidai XX a. pradžios lietuvių dailininkų kūryboje bei veikloje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Lenkų kalba / Polish
Title:
Meno ir amatų sąjūdžio aidai XX a. pradžios lietuvių dailininkų kūryboje bei veikloje
Keywords:
LT
Antanas Jaroševičius; Bičiūnas Vytautas; Dubeneckis Vladimiras, Jaroševičius Antanas, Rimša Petras; Lietuvių dailės istorija; Meno ir amatų sąjūdis; Petras Rimša; Taikomoji dailė.
EN
Antanas Jaroševičius; Applied art; Arts and Crafts movement; Bičiūnas Vytautas; Dubeneckis Vladimiras, Jaroševičius Antanas, Rimša Petras; Lithuanian art history; Petras Rimša.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama giliau suvokti daugialypę garsių XX a. pradžios lietuvių dailės kūrėjų Vytauto Bičiūno, Vladimiro Dubeneckio, Antano Jaroševičiaus, Viliaus Jomanto ir ypač – Petro Rimšos, palikimo prigimtį. Pagal susiklosčiusią tradiciją jų kūryba analizuojama atskirais segmentais, daugiausia dėmesio skiriant „grynosios“ dailės pavyzdžiams, t. y. tapybos, grafikos bei skulptūros darbams. Tuo tarpu visi minėti autoriai ne mažiau laiko bei energijos nei vaizduojamajai dailei yra atidavę „antriniams“ žanrams – knygų bei žurnalų grafikai, plakatų, reklaminių skelbimų, etikečių, smulkių interjero įrangos elementų projektavimui, viešųjų renginių apipavidalinimui, taip pat publicistikai. Ieškant perspektyvos, leidžiančios aprėpti šių autorių kūrybos visumą, atsigręžiama į jos radimosi bei gyvavimo kontekstą, t. y. aptariama, kaip pasikeitė požiūris į dailę ir apskritai į meninę kūrybą bei jos tikslus XIX a. II pusės Europoje ir Rusijoje, kaip tai paveikė Lietuvos teritorijoje gyvenusių dailininkų veiklą, iš kur jie sėmėsi idėjų, kokias konkrečias formas įgijo Meno ir amatų sąjūdžiui analogiški procesai, vykę etninės Lietuvos teritorijoje. Daroma išvada, jog Meno ir amatų sąjūdžio įtaka labiausiai pasireiškė siekiu kurti tautinio stiliaus taikomuosius dirbinius ir skatino plisti tautinio kostiumo madą, kolekcionuoti kaimo tradicinį meninį paveldą, o grįžtant prie dailės raidos, suformavo dailininko universalo, pajėgaus dirbti keliose kūrybos srityse, tipą, kuris buvo ypač populiarus ketvirtame ir penktame dešimtmetyje.

ENThe article seeks to deeper perceive the multiple nature of the heritage left by famous Lithuanian artists at the beginning of the 20th century – Vytautas Bičiūnas, Vladimiras Dubeneckis, Antanas Jaroševičius, Vilius Jomantas and especially Petras Rimša. Traditionally, their works are analysed in separate segments with the major attention focused on examples of the fine art, i.e. art, graphics and sculpture. Nevertheless, all the above mentioned artists devoted a great deal of time and energy to secondary genres such as graphics of books and magazines, posters, advertisings, label, small interior elements, decoration of public events and journalism. In order to embrace all the works of these authors, the author pays attention to the emergence and context of existence of these works, i.e. he discusses the way attitudes towards fine arts and art in general changed and their aims in the second half of the 19th century in Europe and Russia. The author also analyses they way these changes influenced activities of artists residing in Lithuania, sources of their inspiration. The author concludes that the impact of the Movement of Arts and Crafts was mostly expressed by the aspiration to create applied folk works and encouraged the dissemination of the national costume fashion. It formed the type of a universal artist able to work in several fields of art. This type was especially popular in the forth and fifth decades.

ISBN:
9986638488
ISSN:
1822-2285
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21476
Updated:
2018-12-17 11:24:27
Metrics:
Views: 47    Downloads: 5
Export: