The Road of a thousand years

LTNėra tiesa, kad 1918 m. atkurtoji Lietuva neturėjo nieko bendra su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, kuri neva galutinai mirusi 1795 m. Ne taip galvojo ir Vasario 16 d. akto signatarai, teigę, kad Lietuvos taryba atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Ne naujai kurianti, o atstatanti. Taip buvo deklaruotas naujos valstybės ryšys su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Šio ryšio esmė plačiau nepaaiškinta, bet numanu, kad šalia emocinio ryšio turėtas galvoje ir istorinis teisinis perimamumas, išreikštas, beje, ir Vilniaus skelbimu sostine. Negalima be išlygų sutikti su dažnai cituojamu Czeslawo Miloszo posakiu, kad moderni lietuvių tauta esanti kalbotyros vaisius, t. y. kad kalbos, ne politinių konstantų, reikšmės iškėlimas lietuvius padarė tikra tauta. Ne vien kalba pavertė lietuvius modernia arba tikra tauta, buvo dar derinys sudėtingų etnokultūrinių ir politinių veiksnių, kuriuos išreiškė įvairios politinės ir socialinės klasės, veikusios nacionalinės vienybės ir tam tikro ryšio su praeitimi pagrindu. Būtent kompleksinis etnokultūrinis ir politinis judėjimas pagimdė moderniąją lietuvių tautą. Lietuvių kalba buvo vienas svarbiausių įrankių, kuriais tauta siekė savo politinių tikslų, bet ne vienintelis.Bent du dalykai besikeičiantys visą laiką – teritorija ir kalba – vis dėlto išliko, nors ir kito. Kitaip tariant, šiuolaikinė Lietuva ir lietuvių tauta yra tiesiogiai kilusios iš XI a. Netimero Lietuvos ir ano meto lietuvių.Reikšminiai žodžiai: Valstybingumas; 1009; Lietuviai; Statehood; 1009; Lithuanian nation; Lietuvos valstybė; Valstybingumas; Lithuanian state; Lithuanian statehood.

ENOne of Lithuania's foremost historians traces the thousand years traveled by Lithuania from Netimeras's clansmen to the contemporary state re-established in 1990 in a European context as an assembly of citizens. Kiaupa refutes arguments that the modern Lithuanian state established in 1918 had no continuity with the Grand Duchy of Lithuania which expired in 1795, or that it was their language rather than their political convictions that made Lithuanians a true nation, as suggested by Czeslaw Milosz. His thesis is that the modern Lithuanian state re-established in 1918 was the result of complex ethno-cultural and political factors involving representatives from various political and social classes, based on national unity rather than mere language, and with a definite connection to the historic past. Lithuania has changed many times, becoming a different nation, but not another nation. Geographically, it exists in the same place, and linguistically, its residents still speak the same language. In other words, contemporary Lithuania and the Lithuanian nation are directly descended from the eleventh-century Lithuania of Netimeras and the Lithuanians of that time. [From the publication]