Lietuvių liaudies medicina : etnografiniai ir folkloristiniai aspektai : XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pirmoji pusė : monografija

LTMonografijoje, vadovaujantis tradiciniu lietuvių kaimo bendruomenėje gyvavusiu žmogaus kūno suvokimu, nagrinėjama žmogaus sveikatos samprata, apibendrinami ir analizuojami ligų įvaizdžiai, kilmės aiškinimo būdai, prevencija ir terapija, analizuojami požiūriai į neįprastų galių turinčius žmones. Priede, remiantis lietuvių liaudies medicinos medžiaga, pateikti pagrindiniai negalavimai, kurie buvo gydomi augalinės, gyvulinės ar mineralinės kilmės medžiagomis. Monografijoje pateiktos išvados: 1. Tradicinėje kultūroje sakmės yra glaudžiai susijusios su papročiais ir tikėjimais; tai skirtingos formos, bet iš esmės tos pačios paskirties kūriniai, skatinantys laikytis tam tikrų taisyklių. 2. Nustatyta, kad lietuvių tradicinėje pasaulėžiūroje kūno suvokimas yra ne tiek biologinis, kiek simbolinis. Lietuvių tautosakoje atsispindintis fiziologinis žmogaus fizinio kūno suvokimas neišplėtotas. 3. Žmogaus kūnas tradicinėje lietuvių kultūroje buvo visų pirma suvokiamas ne kaip jo viduje vykstančių biologinių procesų kompleksas, bet kaip išorės veikiamas objektas. 4. Žmogaus sveikata saugoma vengiant kontaktų su galinčiomis paveikti būtybėmis bei jų naudojamomis priemonėmis.Reikšminiai žodžiai: Liaudies medicina; Etnografija; Folkloristika; Etninė kultūra; Tradiciniai ir netradiciniai gydymo būdai; Folk medicine; Ethnography; Folkloristics; Ethnic culture; Traditional and non-traditional healing methods; Etnography; Foklore.

ENThis book examines the understanding of human body, disease a aetiology and healing practices in traditional Lithuanian rural community at the end of 19th century - beginning of the 20th century. [...] Conclusions: 1. Lithuanian mythological legends are closely related to customs and folk beliefs, that exist in different forms. Although they have the same purpose to induce some kind of behaviour norms. Therefore, the study of traditional understanding of health enables us to comprehend folk culture much better. 2. It was established that understanding of human body is more symbolic than it was examined. The perception of body is undeveloped in Lithuanian folklore. Only the main parts of body there were mentioned in fairy-tales, mythological legends and folk medicine. Only vital - real (heart, head, liver, lungs) and mythological - as well as peripheral (eyes, arms, legs) parts of body were known. Usually human becomes alive / healthy when his / her parts of body are brought that to their places; more rarely the existence of man continues after death in some forms of plants (for instance, apple-tree, linden, osier, lily) or animals. 3. Human body was perceived not as a complex of inner processes but as the object of impact from outside. In Lithuanian oral tradition disease aetiology was based both on natural (cold, physical injuries, frightening) and supernatural (the aggression of disease demons, "bad eye", witchcraft) causation.4. Traditional health care system was originated on avoidance of contacts with possibly danger beings (also supernatural) in such ways: a) to hide; b) to become out of reach ("fence"); c) to change a human to an unlived object; d) to affect by special act or mean (exorcism). The second way to protect human health and life was based on avoidance of impact: a) to block any possibilities of magical impact; b) to constrain a disease demon; c) to induce a magician to heal; d) to keep good relations with a disease demon. [From the publication]