The Visual and the mythical-poetic interpretations of sky luminaries in Lithuanian traditional textiles

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Visual and the mythical-poetic interpretations of sky luminaries in Lithuanian traditional textiles
Alternative Title:
Vizualinės ir mitopoetinės dangaus šviesulių interpretacijos lietuvių tradicinėje tekstilėje
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2008, t. 10, p. 78-85
Keywords:
LT
Baltų mitologija; Dangaus šviesuliai; Lietuva; Lietuvių tekstilė; Ornamentinė simbolika; Tautosakos įvaizdžiai; Tekstilė; Tradicija; Vizualinė ir mitopoetinė interpretacija.
EN
Baltic mythology; Folklore images; Isual and the mythical-poetic interpretations; Lithuania; Lithuanian textiles; Ornamentatic symbolism; Sky luminaries; Textile; Tradition.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami integralieji lietuvių etnoastronomijos aspektai. Dangaus reiškiniai įvairiai interpretuojami žodžių semiotikoje, tradiciniame liaudies mene ir mitopoetikoje. Tie patys mitopoetiniai įvaizdžiai aptinkami mitologinių elementų turinčioje lietuvių tautosakoje ir tekstilės (juostų) raštų liaudiškuose pavadinimuose. Straipsnyje nagrinėjama dangaus šviesulių sąsaja su regiono gamtos objektais, mitinėmis būtybėmis ir žmonėmis. Siekiama atskleisti regioninius ir universaliuosius tautosakos ir audinių raštų pavadinimų mitopoetinių įvaizdžių aspektus, semantiškai jungiančius dangaus šviesulius, šalies gamtą (gėles, vaisius, laukinius ir naminius gyvūnus), žmones bei mitines būtybes ir jų artefaktus į vieną reikšmių tinklą. Pagrindinių tekstilės ornamentų tradicija Baltų kraštuose aiškiai atsekama nuo XI a. Straipsnyje klasifikuojami šių raštų ir jų pavadinimų, kaip mitopoetinių įvaizdžių, tipai, susiję su dangaus šviesulių simbolika. Atskleidžiamos tų mitopoetinių įvaizdžių sąsajos su kaimo žmogaus aplinka, realijomis, atsekamos jų mitologinės ištakos. Tyrime remiamasi lietuvių ir kitų baltų kultūrų duomenimis: etnografine bei archeologine tekstile, mitologija ir mitopoetiniais tautosakos bei kalbos aspektais. Komparatyviniai tyrimai ir kontekstinė analizė yra būtina tiriant lietuvių tradicinio ornamento simboliką, kadangi vietiniai žodinės tradicijos aiškinimai yra nepakankami. Dauguma lietuvių juostų raštų atitinka XI-XIII a. ikikrikščioniškos epochos audinių, rastų Latvijoje, raštus, kurie būna centrinėje skarų dalyje, priskirtinoje dangaus sferai. Šių ženklų ir jų kompozicijos simbolikos analogų randame ir kitų kultūrų ornamentuose.Išskirti šie lietuvių juostų ornamento tipai, simboliškai susiję su dangaus šviesulių semantikos lauku: 1) Įstrižas kryžiukas: a) paprastas, b) dvigubų linijų; 2) Žvaigždė: a) gėlė (roželė)/žvaigždė; b) dantytas rombas; 3) Rombas su ataugėlėmis; 4) Penkialangis kryžiukas/žvaigždė: a) vertikalus žvaigždinis; b) įstrižas; 5) Grėbliukai: a) paprasti, b) su užlaužtais dantukais; 6) Katpėdėlė; 7) Svastika. Raštų liaudiški vardai siejasi su mitopoetiniais žvaigždžių ir saulės, taip pat gėlių (rožių, gvazdikų, dobiliukų), krikšto ženklo, obuoliuko, vilko, žąsies, katės, šukų, sietyno (žvakių), dangaus mitinių personažų Laimos ir Perkūno įvaizdžiais. Šie mitopoetiniai įvaizdžiai semantiškai sieja dangaus šviesulių ir šviesos, vestuvių, vaisingumo koncepcijas, kilusias iš Saulės mergelės mitologijos: jie apima vardus, susijusius su žvaigždėmis, dirbtiniais šviesos šaltiniais, kilniomis gėlėmis, vaismedžių vaisiais, vandens paukščiais, naminiais ir laukiniais gyvūnais, mitinių būtybių artefaktais – atributais. Žvaigždės tipo ženklai lietuvių tekstilėje visų pirma sietini su Venera (Aušrine/Vakarine žvaigžde, kuri baltų mitologijoje yra Saulės ir Mėnulio dukra, nuotaka) ir Saule bei kitomis žvaigždėmis. Aušrinės mitema itin reikšminga lietuvių tradicijoje. Ji yra tarsi pamatas, kuris semiotiškai jungia labai skirtingus (ir iš pirmo žvilgsnio menkai susijusius) kultūros reiškinius. Jie suaudžiami į holistinę visatos sampratą, kurios visi elementai – ir dangaus šviesuliai, ir supanti žemiška erdvė, ir audiniai – vieni su kitais itin glaudžiai susiję. Tai savita lietuvių etnoastronominė koncepcija. [Iš leidinio]

ENThis paper analyses some interconnected aspects of Lithuanian folk astronomy. The same mythical-poetic images linking sky luminaries, things in the natural world, and mythological beings as well as human beings are present in Lithuanian mythical-poetic folklore and in the names of textile ornamentations. Their semiotic net generally comprises flowers, plants, wild and domestic animals, celestial luminaries and mythical people as well as human beings and their artefacts. The investigation of images reveals the mythical-poetic linkage between all the celestial luminaries and concepts of light, marriage and fertility that belong more generally to the Sun Maiden mythology complex. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20511
Updated:
2018-12-17 12:21:09
Metrics:
Views: 71    Downloads: 4
Export: