The Mythological Moon horse as reflected in Baltic archaeology, folklore and linguistics

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Mythological Moon horse as reflected in Baltic archaeology, folklore and linguistics
Alternative Title:
Mitinis mėnuo-žirgas baltų archeologijos, folkloro ir kalbos duomenimis
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2008, t. 10, p. 71-77
Keywords:
LT
Baltų archeologija; Baltų mitologija; Folkloras ir kalba; Kabučiai; Mitinis menuo-žirgas; Mėnulis; Žirgas.
EN
Baltic archaeology, folklore; Baltic mithology; Horse; Linguistic; Moon; Mythological Moon horse; Pendants.
Summary / Abstract:

LTMėnulis baltų priešistorėje – svarbus ir populiarus simbolis. Didelį susidomėjimą kelia dailūs pusmėnulio (= jauno mėnulio) formos kabučiai, datuojami vėlyvuoju romėniškuoju – ankstyvuoju migracijų laikotarpiu (III–VI a.). Plačiai paplitę pusmėnulio formos kabučiai tuo metu puošė moterų krūtinę ir kaklą, taip pat buvo žirgų kamanų elementas. Pastarieji ir yra šio straipsnio dėmesio centre. Panašiai kaip Romos imperijos kavalerija ir kai kurių kitų „barbarų“ kraštų raiteliai, žirgų kamanas baltai mėgo puošti pusmėnulio formos kabučiais. Iki šiol jų rasta aukščiausiam (kartu kariniam) to meto visuomenės sluoksniui atstovaujančių asmenų kapuose Lietuvoje, Lenkijoje, Kaliningrado srities teritorijoje (Lazdininkai, Maudžiorai, Moša, Neta, Šveicarija, Žviliai ir kiti laidojimo paminklai). Tikslią kabučių padėtį kamanose dažnai sunku nustatyti dėl prastos pastarųjų būklės, tačiau pagal išlikusius pavyzdžius matyti, jog kabučiai puošė žirgo kaktą. Kryžiaus ir apskritimo formos kamanų dirželių skirstikliai bei dirželius puošusios spurgelių formos kniedės minėtame jauno mėnulio kontekste gali būti siejami su kitais dangaus kūnais – saule ir žvaigždėmis. Duomenys rodo, jog baltų naudotų pusmėnulio formos kabučių (žmonių ir žirgų papuošalų) prototipai veikiausiai buvo pavyzdžiai iš Romos imperijos ir kitų „barbarų“ kraštų. Taip pat neatmestina, jog kai kurie baltų kraštuose archeologų rasti kabučiai yra tiesiog importuoti. Tačiau didelis kabučių populiarumas Rytų Pabaltijyje (vien moterų papuošalų – per 400 radinių) ir savita idėjos raiška (elitas puošia savo žirgų kaktas) verčia manyti, jog tradicija atitiko baltų mitologijos vaizdinius (glaudus mėnulio–žirgo ryšys) ir taip papildomai realizavo būdingą jauno mėnulio simboliką.Būdinga, jog baltų ir slavų tautosakoje mėnulis prilyginamas arkliui ir kartais tiesiog pasirodo arklio pavidalu. Nagrinėjamai temai ypač svarbus mėnulioarklio epitetas lie. laukas, la. lauks „su balta kakta“ ir jų slaviškasis atitikmuo *lysь (jь) ta pačia reikšme, nes jie yra giminiški slavų bei lotynų mėnulio pavadinimams, atitinkamai *luna ir lūna (

ENIn this article we discuss the phenomenon of crescent-shaped pendants dating back to the Late Roman Iron Age and Early Migration Period (3rd – 6th centuries AD). Placed on horse's foreheads, these crescent-shaped pendants evidently embodied a mythological link between the moon and the horse. The same link is clearly reflected in linguistic data and folklore right up until the 20th century. We draw special attention to a horse with a white mark on its forehead called laukas (adj.), laukis (noun) in Lithuanian, which derives from the I-E root *louk- "shining, bright", as also does the Latin luna (<*louksnā). Considering the data as a whole, we propose an unexpected link between the Baltic and Roman traditions. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20510
Updated:
2018-12-17 12:21:09
Metrics:
Views: 17    Downloads: 8
Export: