XII-XIII a. žiemgalių palaidojimai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XII-XIII a. žiemgalių palaidojimai
Alternative Title:
Semigallian burials of the 12th-13th centuries
In the Journal:
Lietuvos archeologija . 2001, t. 21, p. 335-354
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
XII-XIII a.; Žiemgala; žiemgalių laidojimai
EN
XII-XIII c.; Semigallia; Semigallian burials
Summary / Abstract:

LTŠiuo metu ištirta apie 30-40 XII - XIII a. žiemgalių kapų. Nemažai XIII a. datuojamų kapų rasta Jakštaičių-Meškių kapinyne, kuriame buvo palaidoti žiemgalių pabėgėliai, minimi Livonijos eiliuotoje kronikoje. XII-XIII a. Žiemgaloje buvo paplitę 2 laidojimo būdai - griautinis ir degintinis. Tiek degintinių, tiek griautinių kapų duobių dydžiai, forma (pailgo keturkampio užapvalintais kampais) ir orientacija (dominavo Š-P, PR-ŠV, ŠV-PR kryptys) panašūs. Griautiniuose kapuose mirusieji guldyti ant nugaros įvairiai sudėtomis rankomis. Mirusieji į pomirtinį gyvenimą išlydėti su gausiomis įkapėmis. Papuošalai ir drabužių liekanos rastos taip, kaip buvo nešiotos. Degintiniuose kapuose degintiniai kaulai kartu su pelenais buvo suberti 3 būdais: 1) išbarstyti po visą kapą, 2) supilti į 2-4 cm storio sluoksnį, 3) į kapą įberti tik keli fragmentai. XII-XIII a. žiemgalių kapuose aptinkama ginklų, darbo įrankių, papuošalų bei kitų dirbinių. Nagrinėjamu laikotarpiu pradeda nykti smeigtukai, antkaklės. Pasirodo nauji dirbinių tipai - 3 apvijų antkaklės, kurių lankelis apvyniotas vielute, zoomorfiniai ir kryželio formos pakabučiai, pasaginės segės gyvulinių motyvų ir buoželės formos galais. Naujas laidojimo būdas - kremacija - į Žiemgalą XII-XIII a. greičiausiai plito dėl kaimynų lietuvių įtakos. Pasibaigus kryžiaus karams Žiemgaloje XIII a. pabaigoje, kraštas labai ištuštėjo, tačiau tikriausiai dalis gyventojų liko gyventi. Nauji senkapiai Lietuvos Žiemgaloje atsirado tik XVI a. pradžioje.

ENSo far, approximately 30–40 12th–13th-century graves of Semigallians have been researched. Quite a large number of graves dating back to 13th century have been discovered in Jakštaičiai–Meškiai necropolis. Semigallian refugees mentioned in the Livonian Rhymed Chronicle were buried there. In the period from the 12th to the 13th-century, two methods of burial were common – skeletal and cremating. Sizes, forms (oblong quadrangle with rounded corners) and orientation (N–S, SE–NW, NW–SE directions prevailed) of both cremating and skeletal grave pits were similar. In skeletal graves, dead bodies were put on the back with their arms in various positions. The dead were seen off to the afterlife in abundant shrouds. Jewellery and remains of clothes have been found as they were worn. In cremating graves, burnt bones with ashes were spread in the following three ways: 1) scattered throughout a grave, 2) placed to form a 2–4 cm layer, 3) several fragments only were put into a grave. Weapons, tools, jewellery and other articles have been discovered in 12th–13th-century graves of Semigallians. The period concerned saw the beginning of disappearance of pins and necklets. New types of articles appeared – three-curl necklets with wire wrapped around an arch, zoomorphic and cross-shaped pendants, and horseshoe brooches with animal-decorated and knob-shaped ends. A new method of burial, cremation, spread to Semigallia in the 12th–13th-century as a result of the influence of Lithuanian neighbours. After the Crusades in Semigallia in the late 13th century, the land became empty; however, part of population probably remained there. New burial monuments in Lithuania’s Semigallia appeared as late as at the beginning of the 16th century.

ISSN:
0207-8694, 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19960
Updated:
2018-12-20 22:53:56
Metrics:
Views: 38    Downloads: 23
Export: