Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios dailės vertybės

LTStraipsnio tikslas – pristatyti ir išanalizuoti Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje esančius iš šios vietos senosios medinės katalikų šventovės paveldėtus meninius objektus ir dabartinės mūrinės bažnyčios dekorą bei dailės požiūriu vertingą inventorių. Dėl tikslui pasiekti ir analizuojamų artefaktų kilmei ir istorijai nustatyti būtino konteksto glaustai apžvelgiama ir naujais šaltinių bei pačių paveldo objektų teikiamais faktais papildoma bažnyčios istorija. Remiantis literatūros, istorinių ir ikonografinių bei dar kitų šaltinių duomenimis ir apžiūra vietoje, bažnyčios altoriai, kiti įrenginiai, baldai, paveikslai, skulptūros, liturginiai indai ir rūbai, procesijų reikmenys ir kiti dailės objektai datuojami, aptariama jų ikonografija, meninė raiška ir vertė, pateikiama duomenų apie kai kurių iš jų pirmavaizdžius, kūrėjus, aukotojus. Straipsnyje publikuojama šaltiniais, formaliąja ir palyginamąja analize bei istorijos ir dailės istorijos kontekstu paremta nauja medžiaga, dalis objektų publikuojami pirmą kartą, apie didumą kitų skelbiama naujų arba pataisytų ir papildytų duomenų.

ENThe paper focuses on the artistic heritage of the Sts Peter and Paul Church, which has barely been studied until now: (1) art works moved here from the old wooden baroque church of this town that received funding in 1788; and (2) those created for the current brick church built in 1913. The introduction discusses literature as well as archival and iconographic materials and presents new facts on the history of the construction of the Čedasai chapel (which became a church in 1788) in the 18th century (second quarter?), this history being important for the study of the artistic heritage but still remaining largely unknown. Chapter 1 presents the analysis of the artistic heritage of the 18th century, i.e., the works with the characteristics of the baroque or classicism styles and the markers of the church history related to its funder Marija Rachelė Petkevičiūtė-Kočanienė-Gorskienė (Maria Rachela z Pietkiewiczów Kaczonowa-Gorska) and/or her relatives. The chapter talks about the oldest images in the church integrated into the interior of the current church, i.e., the painting of Our Lady of the Snows with a casing, and sculptures of the Blessed Virgin Mary and the Crucified attributed to the Latvian masters. It also presents such art works as liturgical vessels made by Vilnius goldsmith Tadas Skendzerskis (Tadeusz Skędzierski), embroidered dalmatics, a processional altar of the Brotherhood of Divine Providence, pewter candlesticks, a bell cast in Riga by Heinrich Byrman in 1750, church tower crosses with the coats of arms, etc.Chapter 2 describes the heritage from the classicism and historicism periods (19th century to early 20th century), mostly, the works of applied arts. In the 19th-20th centuries, the church inventory was supplemented with liturgical vessels and processional items made by Vilnius craftsmen Cezary Steinberg (Sztejnberg) (who made a pacificale (pax) in 1870) and Mykolas Neviadomskis (Michał Niewiadomski), and by Norblin factory in Warsaw, as well as with liturgical vestments (both locally sewn and embroidered, and imported), other needlework items, and furniture. The neo-rococo processional altar by Fabijanas Ostrovskis (Fabian Ostrowski) from Vilnius is worth mentioning because it contains the copies of two famous paintings from Vilnius churches (the miraculous painting of Our Lady of the Gate of Dawn and the Farewell of Sts. Peter and Paul by Pranciškus Smuglevičius (Franciszek Smuglewicz)) that reveal patriotic aspirations. The last chapter discusses the decor created for the current church in the 1910s: wooden neo-gothic altars decorated with plaster sculptures and a pulpit made by the Aleksandras Zaborskis (Aleksander Zaborski) art products factory in Šiauliai, paintings by Antonis Pšeslanskis (Antony Przesłański) also created in Šiauliai, and furniture and other wood products made by Laurynas Masiliauskas from Rokiškis.The artistic heritage of the Čedasai church is valuable not only in the historical, artistic or typological terms or on a local scale. It testifies to the change in the recipients of art commissions placed by churches in the Northern Lithuania region as a result of changing historical circumstances. The investigation showed that the creators and craftsmen of Vilnius were always in the sights of the customers supplying the Čedasai church; however, in the 18th century they still focused on Riga, in the second half of the 19th century their attention shifted to the silver-plated artistic metal products of Warsaw companies that became affordable for the parishes, while at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century they approached Šiauliai artists and a local craftsman, whose works could be seen as the examples of both crafts and folk art.

• Atvaizdo gyvastis: Švč. Mergelės Marijos stebuklingųjų atvaizdų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII-XVIII a.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. 533 p.
• Lietuvos bažnyčios. Kaunas : Šviesa, 2009. 191 p.
• Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius : Pradai, 1993. 623 p.
• Logistika: atsargų valdymas. Jaunųjų mokslininkų darbai 2006, 1 (8), 109-112.
• Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla.. Vilnius : Katalikų akademija, 1998. 728 p.
• Rokiškio krašto miesteliai XV-XVIII a.. Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės Vilnius : Diemedis, 1999 P. 147-200.
• Šiluvos bazilikos paveikslas "Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu": istorinis ir ikonografinis kontekstas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis 2005, 6, 45-74.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. 1. Województwo wileńskie, XIV-XVIII wiek. Warszawa : DiG, 2004. 764 p.
• XVII-XVIII a. LDK kultinių atvaizdų sklaida: vizitacijų duomenys.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, 69, Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: importas ir sklaida, 23-46.