Semantinė-funkcinė lietuvių kalbos mentalinių veiksmažodžių manyti ir suprasti kaita

LTŠiame straipsnyje analizuojama dviejų lietuvių kalbos mentalinių veiksmažodžių manyti ir suprasti formų (vienaskaitos ir daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmens, imperatyvo ir neveikiamosios rūšies nederinamojo dalyvio formos) semantinė-funkcinė įvairovė rašytiniame ir sakytiniame diskursuose, siejama su (inter)subjektyvizacijos ir pragmatikalizacijos procesais. Tyrimo rezultatai rodo, kad kvalifikuojamoji tiriamųjų mentalinių veiksmažodžių reikšmė, koreliuojanti su komplementinio predikato vartosena, patvirtina mentalinių veiksmažodžių formų poslinkį (inter)subjektyvizacijos procese. Ši reikšmė žymi nebe mąstymo, manymo ar supratimo procesą (nekvalifikuojamoji reikšmė), bet autoriaus vertinimą, kiek kalbama situacija atitinka tikrovę ir kokie žinių šaltiniai pasitelkiami vertinimui, t. y. žymi epistemiškumą. Kvalifikuojamoji mentalinių veiksmažodžių reikšmė, koreliuojanti su parentezinio predikato vartosena, rodo tolesnį mentalinių veiksmažodžių poslinkį (inter)subjektyvizacijos procese, kurio rezultatas yra pragmatikalizacija, pasireiškianti mentalinių veiksmažodžių adverbialine distribucija, pasikeitusiu struktūriniu statusu ir pragmatinėmis reikšmėmis. Vertinant mentalinių veiksmažodžių manyti ir suprasti formų analizės rezultatus rašytiniame ir sakytiniame diskursuose matyti, kad abiejų veiksmažodžių pažangą pragmatikalizacijos ir (inter)subjektyvizacijos procesuose rodo pastarųjų veiksmažodžių parentezinė vartosena sakytiniame diskurse. Vis dėlto dažna mentalinių veiksmažodžių formų vartosena nekvalifikuojamąja reikšme rašytinėje kalboje patvirtina tirtųjų mentalinių veiksmažodžių formų semantinę-funkcinę kaitą kaip dar vykstantį procesą, o ne aptariamų procesų rezultatą. Esminiai žodžiai: mentaliniai veiksmažodžiai, (ne)kvalifikuojamoji reikšmė, pragmatikalizacija, pragmatiniai žymikliai, (inter)subjektyvizacija.

ENThe article explores the syntactic and semantic-functional variation of two Lithuanian mental verbs manyti ‘think’ and suprasti ‘understand’ in contemporary Lithuanian by showing how these verbs have been affected by the semantic changes of (inter)subjectification and pragmaticalisation. The aim is to identify which forms of the verbs, specifically 1st, 2nd person singular and plural verb forms, imperative forms or non-agreeing participles, display the traces of these semantic changes. The data were drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language and the database of spoken Lithuanian Kalba Vilnius. The qualificational meaning of the mental verbs under analysis correlates with their complement taking predicate (CTP) usage and shows that CTPs controlling a kad / jog ‘that’ complement clause are undergoing the semantic change of (inter)subjectification. The qualificational meaning of these verbs no longer marks the process of thinking and understanding, as found in their non-qualificational meaning, but rather denotes the evaluation of the proposition in terms of the sources of knowledge or likelihood (epistemicity). The further development of manyti ‘think’ and suprasti ‘understand’ in the process of (inter)subjectification is marked by their qualificational meaning that correlates with their parenthetical CTP use. This development results in the pragmaticalisation of mental verbs, which is evidenced by their adverbial distribution, structural changes and pragmatic meanings. Although the verbs manyti ‘think’ and suprasti ‘understand’ in their qualificational meaning are more prevalent in spoken discourse, the prevalence of their non-qualificational meaning in written discourse confirms that these mental verbs are still in the ongoing process of structural and semantic-functional change. Keywords: mental verbs, (non)qualificational meaning, pragmaticalisation, (inter)subjectification.

• Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje. Kalbotyra 2012, 64(3), 124-139.
• Autoriaus pozicijos švelninimas rašytiniame moksliniame diskurse: gretinamasis tyrimas. Vilnius, 2011. 225 p.
• Diskurso žymikliai lietuvių kalboje: reikšmės ir funkcijų kaitos aspektai. Lietuvių kalba 2020, 14, 1 pdf (81 p.).
• Functional variation of discourse particles in Lithuanian: a look at clause peripheries. Corpus pragmatics 2019, 3, 303-325.
• Imperatyvinės kilmės diskurso markeriai lietuvių kalboje: "klausyk" ir "žiūrėk" atvejis. Kalbotyra 2016, 68, 23-41.
• Komplementiniai predikatai ir jų multifunkcionalumas: lietuvių kalbos tekstynais paremtas tyrimas. Darbai ir dienos 2012, 58, 223-233.
• Konstrukcijos su nederinamuoju neveikiamosios rūšies dalyviu „galima“: diskurso žymiklio link. Darbai ir dienos 2020, 74, 77-96.
• Kultūriniai konceptai kalboje: episteminės frazės "I think" ir su ja susijusių modelių ypatumai ir jų vertimas į lietuvių kalbą. Vertimo studijos 2017, 10, 135-155.
• Mentalinių veiksmažodžių "manyti", "suprasti", "žinoti" multifunkcionalumas: epistemiškumas ir pragmatiškėjimas. Lietuvių kalba 2015, 9, 1 pdf (18 p.).
• Non-morphological realizations of evidentiality: the case of parenthetical elements in Lithuanian. Contemporary approaches to Baltic linguistics. Berlin: De Gruyter Mouton, 2015. P. 437-463.
• Pabrėžiamosios dalelytės net, tiktai, gi ir juk senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose. Baltistica 2020, 55, 2, 289-315.
• Reikšmės pasaulis: tekstynais paremti semantiniai kalbų tyrimai. Vilnius : Akademinė leidyba, 2016. 167 p.