Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai su priesaga -išk-

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai su priesaga -išk-
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2004, t. 50, p. 1-10
Keywords:
LT
vedinys; priesaga -išk-; daiktavardis; būdvardis.
EN
Toponims; derivative; suffix -išk-; substantive; adjectiv.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami šiaurės vidurio Lietuvos vietų vardai, turintys priesagą -išk-. Tokių rasta per pusę šimto. Su kitu priesagos variantu -iškis,-ė iš tikrinių žodžių (miestų, miestelių, kaimų vardų) įprasta darytis asmenų pavadinimus pagal jų kilmės ar gyvenamąją vietą. Vietų vardai su priesaga -išk- gali būti palyginti nauji vediniai, kadangi dauguma jų padaryti iš kitų tikrinių žodžių (dažniausiai asmenvardžių). Vietovardžių darybai vartojami įvairūs priesagos -išk- variantai. Šiaurės vidurio Lietuvos teritorijai būdingesni -iškis, -iškiai, -iškė, kiek retesnė priesaga -iškės. Vietovardžių pamatiniai žodžiai dažniausiai yra daiktavardžiai. Tai įvairios kilmės asmenvardžiai (70,66%): lietuviški ir rečiau nelietuviški, krikščioniški ir apeliatyviniai, paprastieji ir su priesagomis. Kiti dažniau vartojami žodžiai yra įvairios reikšmės apeliatyvai (10,92%). Neaiškios kilmės vietovardžiai sudaro 15,98%. Hidronimai, oikonimai vietų vardų darybai vartoti retai (atitinkamai 1,92% ir 1,3% visų vietų vardų). Nedaiktavardiniai toponimai sudaro vos 0,2% vietų vardų. Etimologinė analizė rodo, kad vietovardžių su priesaga -išk- pamatinėmis leksemomis dažniausiai eina asmenvardžiai bei kiti daiktavardžiai, reiškiantys gyvūnų, paukščių, augalų pavadinimus; fiziografiniai terminai (kalnas, pakalnė, šilas); etnonimai (gudas, čigonas, latvis, žydas), asmenų pavadinimai (bernas, kareivis, klebonas); kūno dalių pavadinimai (garbana, kupra, ragas), buities reikmenys (dūda, dalgis, kirvis). Pamatinės būdvardinės leksemos nurodo objekto ypatybę (plikas, smailus, ramus) ar spalvą (baltas, juodas, rudas).

ENThe article discusses place names with the suffix -išk- of the North Central Lithuania. Such place names amount to about a half hundred. Another variant of the suffix, i.e. -iškis,-ė, is commonly used to create personal names from proper names (cities, towns, village names) on the basis of their origin or living place. Place names with the suffix -išk- may be relatively new derivatives, since most of them are made from other proper words (mostly personal names). Place names are formed from various variants of the suffix -išk-. Suffixes -iškis, -iškiai, -iškė, and more rare –iškės are more characteristic to the North Central Lithuania. Core words of place names most often are nouns. These are place names of various origins (70.66 percent): Lithuanian and in some cases non-Lithuanian, Christian and appellative, and plain and with suffixes. Other more frequently used words are different value appellatives (10.92 percent). Unknown origin toponyms amount to 15.98 percent. Hydronyms and oikonyms were rarely used for the creation of place names (relatively 1.92 percent and 1.3 percent of all place names). Non-noun toponyms amount only to 0.2 percent of place names. Etymological analysis shows that core lexemes of place names with the suffix -išk- usually consist of personal names and other nouns, indicating names of animals, birds, and plants; physiographic terms (hills, slopes, forests, etc.); ethnonyms (Gudas, Gypsy, Latvian, Jewish, etc.), personal names (labourer, soldier, pastor, etc.); names of body parts (lock, hump, horn, etc.); and household goods (pipe, a scythe, axe, etc.). Core adjectival lexemes indicate certain feature of the subject (bald, sharp, calm, etc.) or colour (white, black, brown, etc.).

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18551
Updated:
2018-12-17 11:23:48
Metrics:
Views: 132    Downloads: 6
Export: