Įrodinėjimo ypatumai sumariniuose procesuose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Įrodinėjimo ypatumai sumariniuose procesuose
Alternative Title:
Besonderheiten des Beweisverfahrens in summarischen Verfahren
In the Journal:
Teisė. 2006, t. 60, p. 85-99
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
sumarinis procesas; įrodinėjimas; įrodymai.
EN
summary process; avernmet; evendentiary.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama įrodinėjimo proceso specifika dviejuose sumariniuose procesuose - dokumentiniame procese ir teismo įsakymo procese. Kadangi šiuose procesuose susiduriama su įrodinėjimo priemonių ribojimu, keliamas klausimas ir ieškoma atsakymo, ar tokie įrodinėjimo proceso ypatumai neužkerta kelio pasiekti civiliniam procesui keliamą tikslą, t. y. nustatyti materialia tiesą procese. [...] Straipsnyje daromos išvados, jog: Rašytiniai įrodymai pasižymi dideliais pranašumais, palyginti su kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl šių pranašumų įstatymų leidėjo sukurtas dokumentinis procesas gali būti grindžiamas fikcija, kad rašytiniais įrodymais grindžiamas ieškovo reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas. [...] Dokumentinio proceso leistinumo prielaida - įpareigojimas ieškovo reiškiamus reikalavimus pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais - turi būti suprantama kaip būtinybė kartu su ieškiniu pateikti leistinus rašytinius įrodymus bei draudimas pateikti kitokius, nerašytinius įrodymus [...] Nors CPK nuostatose expresses verbis nėra nurodyta, kad pareiškimas išduoti teismo įsakymą neturi būti pagrįstas įrodymais, tačiau teismo įsakymo proceso modelio "be įrodymų" pasirinkimas mūsų šalies CPK išplaukia iš to, jog įstatymų leidėjas aiškiai nenumatė kreditoriui pareigos prie pareiškimo pridėti jį pagrindžiančius įrodymus. Dokumentinis procesas ir teismo įsakymo procesas leidžia įvertinti atsakovo (skolininko) nenorą gintis nuo pareikšto reikalavimo tokiu pačiu būdu, kokiu remiantis bendrąja ginčo teisena atsakovo pasyvumas yra įvertinamas priimant sprendimą už akių. [...].

ENNational minorities have always been an integral part of European history. However the main problem was not the plurality of minorities, but the attitude of different states towards them. National minorities played (and still are playing) a great role in international relations, especially in relations between neighbour states. The first chapter of the article briefly reviews the history of protection of national minorities in Europe. The origin of modern concept of protection of national minorities is the protection of religious minorities in the Middle Ages. The second chapter of the article deals with the analysis of protection of national minorities in the interwar Europe. The League of Nations system, based on four types of international obligations, is discussed. Treaty between Principal Allied and Associated Powers and Poland (Polish Treaty) served as a model for other so-called minority treaties. The third chapter of the article reveals the ethnic composition of the interwar Lithuania. About 20 proc. of Lithuanian population belonged to different national minorities, who played a substantial role in the life of Lithuania. Considering Vilnius region, which was settled mostly by Poles and Jews, proportion of national minorities in interwar Lithuania would have been even bigger - up to 30 proc. of whole population. The fourth chapter of the article is devoted to the analysis of Lithuanian citizenship.While recognizing the right to citizenship Lithuanian authorities followed the domicile principle, irrespective to the nationality. The fifth chapter of the article analyses the Declaration Concerning the Protection of Minorities in Lithuania (May 1922). This Declaration was adopted by Lithuanian government as a condition of membership in the League of Nations. Basically it repeated provisions of Polish Treaty. The sixth chapter deals with the provisions concerning national minorities in permanent Lithuanian Constitutions. The Constitutions from 1922 and 1928 had separate chapters on the rights of national minorities. However in 1938 such chapter disappeared from the Constitution. This fact reflected the change in attitude towards national minorities in the forth decade of XX century. The seventh chapter discusses the special status of Memel (Klaipėda region). The last, ninth, chapter of the article reviews the factual situation of national minorities in the interwar Lithuania. The Jews and the Germans were the most favoured minorities. On the other hand, the Poles were in much worse situation due to permanent conflict with Poland over Vilnius region. [From the publication]

ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18498
Updated:
2018-12-20 23:12:02
Metrics:
Views: 41    Downloads: 7
Export: