Lietuvių ir latvių kalbų daiktavardžių darybos svarbiausi skirtumai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir latvių kalbų daiktavardžių darybos svarbiausi skirtumai
Alternative Title:
Main derivational differencies of substantives in Lithuanian and Latvian
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2000, t. 43, p. 111-127
Keywords:
LT
latvių kalba; baltų kalbos; svarbiausi daiktavardžių darybos skirtumai; nomina actionis priesagų produktyvumas; deminutyvų priesagų produktyvumas.
EN
Lithuanian; Latvian; Lettic; the main derivational differencies of substantives; productive suffixes of nomina actionis; productive suffixes of diminutives.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiami svarbiausi struktūriniai skirtumai lietuvių ir latvių kalbų darybos sistemose. Ypač skiriasi šių kalbų veiksmų, kuopinių pavadinimų ir deminutyvų darybos struktūra. Kai kurie tyrinėtojai ir dėl kitų priežasčių mano, kad nemaža dalis lietuvių kalbos tarmių susidariusi ant vakarų baltų substrato. Kalbama apie ištisinį vakarų baltų arealą, kadaise apėmusį dar ir Didžiosios Lietuvos vakarų, pietų aukštaičių plotą bei Zietelą; vėliau šios sritys (ypač pietų aukštaičiai) patyrusios didesnį ar mažesni rytų aukštaičių integracijos laipsnį. Kita vertus, keliama ir mintis, kad nebūtina brėžti tokių griežtų ribų tarp vakarų ir rytų baltų. Sprendžiant šią nelengvą problemą, atkreiptinas dėmesys į labai turtingą Sembos, Notangos ir kai kuriose kitose vakarų baltų žemėse jau, atrodo, žalvario epochos metu iškilusią pilkapių kultūrą, kuri, pasak archeologų, dominavusi Rytų Baltijos kraštuose apie 3 tūkstančius metų, maždaug ligi IV a. po Kr. ir galėjusi padaryti įtakos net gotams. Jeigu vakarų baltai nuo seno prekiaudami gintaru jau priešistoriniais laikais buvo artimai susiję su Vidurio ir Siaurės Vakarų Europa, tai besirandantys rytų baltai tada gyveno labiau izoliuotai. Tikėtina, kad tai ir sudarė palankias sąlygas tuo metu iš vakarų į rytų baltus plisti tiek kultūrinėms, tiek ir kalbinėms inovacijoms, visų pirma leksinėms bei darybinėms, jautrioms įvairiems kalbų kontaktams. Keliama hipotezė, kad galbūt iš pradžių vakarinių, o vėliau rytinių įtakų lauke ir formavosi lietuvių kalba bei jos tarmės.

ENBetween Lithuanian and Latvian there arc considerable differences with regard to the derivational structure of substantives. The most productive suffixes of nomina actionis (cf. Lith. *-i-mo- and Latv. *-s-io-na) and diminutives (cf. Lith. *-e-l-įo- and Latv. *-i-nio-, *-it-io-) are quite different in Lithuanian and Latvian. Nomina collectiva, which indicate a group of people or living beings, have remained productive in Lithuanian (especially derivatives in *-ii-a), but they are quite extinct in Latvian. In Lithuanian and Latvian there are also some differences in suffixes used to form nomina collectiva with the meaning of forests or concentrations of other plants or things in one place, cf. Lith. *-i-no- and Latv. *-ei-no-/-oi-no-, Lith. *-it-e and Latv. *-oit-e. A number of derivational isoglosses link the Lithuanian language (especially its western and southern dialects) to Old Prussian and oppose it to Latvian: nomina qualitatis in *-ibe, *-ista, *-isko-; nomina attributiva in *-in-iko-, *-o-lio-, *-e-na, *-a-tio-; nomina agentis in *-i-ko-; diminutives in *-o-lio-, *-is-t-io-; hydronyms and place names in -ing- (resp. -ang-, -ung-, -eng-). [From the publication]

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18424
Updated:
2013-04-28 18:54:04
Metrics:
Views: 49    Downloads: 3
Export: