Pasirengimas vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją

LTStraipsnyje pristatomi tyrimo, skirto atskleisti universiteto bendruomenės narių požiūrį į savo pasirengimą universitete vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją, rezultatai. Kompetencija apima: individo žinias, įgūdžius ir gebėjimus, patirtį, požiūrius, įsitikinimus ir vertybines nuostatas. Tiriant pasitelkti įvairių šalių mokslinės literatūros kritinė ir sisteminė analizė ir kiekybinis tyrimas - apklausa (anketa). Empirinio tyrimo dalyviai - Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Apklausa atlikta dviem etapais. Ir pirmajame, ir antrajame etape dalyviai įsivertino savo kompetenciją remdamiesi vertintojo kompetencijos aprašu. Palyginus pirmosios ir antrosios apklausos duomenis, nustatytas vertintojų požiūris į savo pasirengimą vertinti neformaliai ir savaime įgytą kompetenciją. Rezultatai rodo, kad mokymas(is) padėjo bendruomenės nariams geriau pasirengti vertinimui. Tačiau, siekiant kokybiškai vertinti, būtina nuolat stebėti jų veiklą, tobulinti vertintojų rengimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompetencija; Neformalusis mokymasis; Neformaliojo mokymosi vertinimas; Mokymasis savaime; Vertintojas.

ENthe aim of the paper is to discuss the role and readiness of evaluators to assess non-formally and informally acquired competences of adults entering university. Research made at Vytautas Magnus University prepared university community for new activities - evaluation of competences acquired in labour market, non-formally and informally. The paper presents theoretical background for research based on critical analysis of references. Six main areas of competences of evaluators were defined: preparing evaluation process and planning; preparing candidates for evaluation; preparing process of evaluation; organization and performance of evaluation; development of evaluation process; professional and personal development of evaluators. 35 future evaluators, including university teachers and administration staff members, were trained accordingly to the defined competence areas. Questionnaires were filled in before and after the teaching process. The results showed that evaluators think they can act differently in separate areas of competence evaluation and perform assessment better after teaching sessions. However, it is necessary to organize teaching sessions for evaluators because of complexity of the activities and the new phenomenon at university. [From the publication]