Atotolio šeima : nauja užduotis šeimos sociologijai

LTŠeimos narių laikina emigracija iš Lietuvos nėra naujas reiškinys, tačiau jo mastai tampa iššūkiu šeimos institutui. Susiduriama su naujais reiškiniais: vienas arba abu tėvai išvyksta į užsienį, o vaikai gyvena Lietuvoje vieni, globojami giminių, valstybės. Kaip vertinti šiuos šeiminio gyvenimo pokyčius? Ar šie transnacionaliniai šeiminiai dariniai taps alternatyva branduolinei šeimai, kaip kadaise ja tapo sugyvenimas, švytuoklinės šeimos, sambūvis pavieniui? Akistata su nauju šeiminiu dariniu skatina klausti: kas yra atotolio šeima, atotolio vaikai? Koks kognityvinis ir emocinis krūvis slypi atotolio šeimų viešame diskurse ir kaip šis naujas šeiminis darinys gali būti konceptualizuojamas akademiniame lygmenyje? Straipsnyje aptariami trijų sociologinių tyrimų, atliktų 2004-2006 metais rezultatai. Dviejuose tyrimuose analizuojamas atotolio šeimų problematikos pateikimas Lietuvos spaudoje ir internetiniame portale DELFI, trečiame – aptariami I. Levin metodu nustatyti atotolio vaikų stigmatizavimo būdai ir stigmos valdymo strategijos. Remiantis tyrimo metu atskleistais atotolio šeimų ypatumais siūloma naujo šeiminio darinio teorinė refleksija „šeiminio streso“, „socialinių mainų“ teorijų požiūriu. Svarstomos socialinių tinklų, šeiminių problemų prieigų taikymo bei rizikos tezės eksplikacijos galimybės. Apibendrinimai pateikiami tyrimo gairių pavidalu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Atotolio šeima; "palikti vaikai"; Vienišumas; Stigmatizavimas; Stigmos valdymas.; Emigration; Families with parents abroad; "abandoned children"; Desolation; Stigmatisation; Stigma management.

ENThe article deals with new family structures as consequences of temporal migration of one or both parents abroad, while their children live in Lithuania alone, looked after by relatives, state institutions. The extent of this trend poses a challenge to family institution. The questions are raised whether these transnational family structures become an alternative to a nuclear family as was the case with cohabitation, commuting families, and LATs? What cognitive and emotional charge is contained within the public discourse of these families and how these new structures can be conceptualized in the academic field? The authors of the article seek to discuss the results of three sociological research studies, carried out from 2004 to 2006. Triangulation of methods and theoretical reflection of this new family form is presented. The data disclose the way families with parents abroad are portrayed in Lithuanian press and internet portal. Stigmatization and stigma management strategies experienced by children are reported. Theoretical reflection of new family form in terms of family stress and social exchange theories are discussed as well as explication of risk dimension and social networking are suggested. [From the publication]