Naujas požiūris į lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipus pagal natūraliosios morfologijos teoriją

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujas požiūris į lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipus pagal natūraliosios morfologijos teoriją
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica . 2004, t. 50, p. 79-98
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Daiktavardžių linksniavimo tipai; Linksniuotė; Dressleris Wolfgangas; Morfologinė sistema
EN
Noun inflection; Classification of noun; Dressler's concept
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis natūraliosios morfologijos teorinėmis koncepcijomis, bandoma naujai pažvelgti į daiktavardžio klasių sistemą, pateikti naują klasifikaciją, kuri sudaroma atsižvelgiant ne tik į galūnes, bet ir į akcentinius bei morfonologinius kitimus tapačiose morfemose. Naujai klasifikuojant daiktavardžius ypatingas dėmesys skiriamas fleksijų panašumams paradigmose, jų ikoniškumo požymiui. Remiantis atlikta statistine analize atskleidžiama, kokie yra linksniavimo tipų ir kirčiuočių santykiai, kokios kirčiuotės būdingos atitinkamos galūnės daiktavardžiams. Darbe, kaip ir Girdenio ir Rosino sudarytoje daiktavardžio linksniavimo tipų klasifikacijoje, vartojamas hierarchinio medžio terminas. Klasifikuojant lietuvių kalbos daiktavardžius sudaromi du hierarchiniai medžiai, kurių skiriamasis požymis – gramatinė giminės kategorija. Ankstesnėse klasifikacijoje neišvengta abiejų giminių painiojimo vienoje klasėje, kuris sunkina daiktavardžio linksniavimo tipų įvairovės ir sistemiškumo suvokimą. Lietuvių kalbos daiktavardžiai čia teikiamoje klasifikacijoje pirmiausia pagal gimines skirstomi į didžiausias klases – makroklases. Analizuojant medžiagą remiamasi trimis pavyzdžių formomis – vienaskaitos vardininku, daugiskaitos naudininku ir daugiskaitos galininku. Vienaskaitos vardininkas ir daugiskaitos naudininkas svarbūs nustatant linksniavimo tipą, o daugiskaitos galininkas kartu su daugiskaitos naudininku – nustatant mikroklases, atitinkančias lietuvių kalbos kirčiuotes. Kai kurioms mikroklasėms prireikia ir ketvirtosios formos, kurios kamiene vyksta morfonologiniai kitimai.

ENThere are no recent studies reflecting new approaches to Lithuanian noun inflection. In this study we introduce a new classification of noun classes based on Dressler's (1995-1996) concepts and on definitions advanced within the framework of Natural Morphology. It ibvolves a hierarchical organisation of noun classes comprising the levels of microclass, subsubclass, subclass, class, and macroclass. A paradigm comprises all inflectional forms of one word. An isolated paradigm is a paradigm which differs morphologically or morphonologicaly from all other paradigms. A thematic marker is the inflectional marker of an inflectional class. A class is a set of paradigms. It comprises subclasses which differ only in morphological or morphonological details. It is established by a common thematic marker. We differentiate hierarchically: macroclass and its successive subset classes: class, (sub)subclass, microclass. A microclass is the smallest subset of an inflectional class. A macroclass is the highest, most general type of class, subsuming several classes, subclasses or microclasses. Inflectional productivity is the capability of applying rules (e.g., characterizing inflectional paradigms) to new words. [From the publication]

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13559
Updated:
2018-12-17 11:22:46
Metrics:
Views: 20    Downloads: 4
Export: