Bilevičių kilmė ir genealogija (XV–XVI a.)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bilevičių kilmė ir genealogija (XV–XVI a.)
In the Journal:
Lituanistica. 2001, Nr. 4, p. 3-22
Keywords:
LT
Bilevičiai; Biliūnai; Žadeika; giminės genealogija; bajorai; XV–XVI a.; Šaukotas; Panemunė; Veliuona; Raseiniai.
Summary / Abstract:

LTŠiais laikais Bilevičių giminė žinoma kaip Henriko Senkevičiaus romano "Tvanas" veikėjai. Istorikai šią giminę apibūdina kaip gana smulkius žemės savininkus, Žemaitijos aristokratijos atstovus, kurie dalyvavo XVI a. įvykiuose. Lietuvos istoriografijoje esama dviejų skirtingų Bilevičių giminės kilmės hipotezių. XVII a. vid. Albertas Vijukas-Kojelavičius sudarė žymiausių kilmingų lietuvių giminių sąvadą. Pasak legendos, kurią pateikė A.Kojelavičius, Bilevičių protėvis buvęs kilmingas žemaitis Žadeika. Po trijų šimtmečių Konstantinas Jablonskis teigė, kad Bilevičiai XVI a. pradžioje į Žemaitiją persikėlė iš Maišiagalos. Istoriniai šaltiniai rodo Bilevičius Žemaitijoje gyvenus nuo XV a. vidurio. Tačiau šaltiniai negali vienareikšmiai patvirtinti giminę kilus tiesiogiai iš Žadeikos, kuris minimas 1418 m. kaip Raseinių kilmingasis. Realiam protėviui Biliui Lietuvos Didysis kunigaikštis Kazimieras (1440-1492) skyrė Šaukoto ir Gomertos žemių. Vėlesnės Bilevičių valdos Raseęiniuose ir Šaukote buvo jiems svarbiausios. Dalis tų dviejų žemių priklausė kitai giminei, Mąstviloms, kurių herbas taip pat identiškas, kildintinas nuo Žadeikos. Šitai patvirtinti lengva: šaltinyje minimas kilmingasis Mąstvilas iš Raseinių, Žadeikos sūnus. Pagaliau, ir toponimika rodo bendrą Bilevičių ir Mąstvilų valdą Raseinių apylinkėse palei Šaltuoną. Visi šie faktai tarsi patvirtina prielaidą, kad protėvis buvo Žadeika. Nei Oginskiai, nei Tiškevičiai, nei Masalskiai, mūsų sąmonėje įsitvirtinę kaip Žemaitijos elitas, negalėjo pasigirti giliomis žemaitiškomis šaknimis, tokiomis kaip Bilevičiai.

ENAt present the Bilevičiai family is known as characters of the novel “The Deluge” by Henryk Sienkiewicz. Historians characterize the family as small landowners, representatives of Samogitian aristocracy, who participated in the events of the 16th century. In Lithuanian historiography there are two different hypotheses of the origins of the Bilevičiai family. In the middle of the 17th century Albertas Vijukas-Kojelavičius formed the digest of the most well-known noble Lithuanian families. According to the legend, presented by A. Kojelavičius, the ancestor of the Bilevičiai was a noble Samogitian Žadeika. After three hundred years Konstantinas Jablonskis stated that in the beginning of the 16th century the Bilevičiai moved to Samogitia from Maišiagala. Historical sources show that the Bilevičiai lived in Samogitia from the middle of the 15th century. However the sources are not able to unambiguously confirm that the family originated directly from Žadeika, who was mentioned in 1418 as a noble man from Raseiniai. The Grand Duke of Lithuania Casimirus (1440 – 1492) gave to the real ancestor Bilis some Šaukotas and Gomerta lands. The later Bilevičiai domains in Raseiniai and Šaukotas were the most important to them. A part of the two lands belonged to another family, the Mąstvilas, whose coat of arms was also identical and originating from Žadeika, which is easy to evidence: the source mentions a nobleman Mąstvilas from Raseiniai, the son of Žadeika. Moreover the toponymy shows the common domain of the Bilevičiai and Mąstvilas in Raseiniai area along Šaltuoną. All of the above facts substantiate the assumption that the ancestor was Žadeika. Neither the Oginski, nor the Tyszkiewcz or Masalski families, who entrenched in our consciousness as the elite of Samogitia had such deep Samogitian roots as the Bilevičiai.

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13092
Updated:
2018-12-17 10:51:57
Metrics:
Views: 101    Downloads: 11
Export: