Latvijos lietuviai etninėje ir kultūrinėje konvergencijoje

LTStraipsnyje nagrinėjamos tautinių mažumų etninės ir kultūrinės tapatybės problemos etninėje ir kultūrinėje konvergencijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kokį poveikį po Antrojo pasaulinio karo iki XX a. pab. lietuvių emigrantų etninei savimonei ir lietuviškos kultūros suvokimui turėjo gyvenimas daugiatautėje aplinkoje. Tekste pateikiami emigrantų ir istoriškai susiklosčiusios diasporos etnografinių tyrimų metodai (jais naudotasi 1998–1999 m.). Pokario metu Latvijoje du dešimtmečius lietuvių bendruomenė plėtėsi dėl ekonominių ir politinių priežasčių gausėjant išeivijai. Tuo metu ypač antrąją išeivių kartą veikė kitų tautų etninė ir kultūrinė konvergencija. Ji sukėlė lietuvių bendruomenės nykimą. Šį procesą skatino silpni vidiniai lietuvių diasporos ryšiai ir konsoliduojančių institucijų stygius. Dviejų kartų kultūrinė integracija Latvijoje atvedė jas prie etninio maišymosi. Mažėjo natūralus lietuvių prieaugis: vaikai iš mišrių šeimų dažnai pasirinkdavo antrojo sutuoktinio tautybę. Sovietmečiu per heterogenines santuokas susiformavo dvigubo etninio kultūrinio tapatumo lietuvių sluoksnis. Jo etninės ir kultūrinės orientacijos buvo teritorinės, nukreiptos į Latvijos arba SSSR valstybę, o per jas – į latvių ir rusų tautybes. Po 1991 m. sudarytos prielaidos integracijai ir į Latvijos tautą. Pirmoji išeivių karta, apsigyvenusi Latvijoje po Antrojo pasaulinio karo, išlaikė savo etninę savimonę ir lietuvišką orientaciją. Tai sąlygoja konfesinis tapatumas, ryšiai su Lietuva, išlikęs bendruomeniškumas.Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Latvija (Latvia); Tautinės mažumos; Etninė konvergencija; Kultūrinė konvergencija; Lithuanians; Latvia; Ethnic convergence; Cultural convergenca; Latvijos lietuviai; Imigracija; Lithuanians of Latvia; Immigration; Cultural convergence.

ENThe paper deals with the problem of ethnic and cultural identity of national minorities in the process of ethnic and cultural convergence. My aim is to reveal an influence of a multi-ethnical and multicultural environments on ethnic self-consciousness and perception of Lithuanian culture by Lithuanian emigrants after the World War II up to the end of the 20th century. The article includes a survey of methods used in studying the ethnic and ethno-cultural orientations of emigrants and members of the historical Diaspora. The methods were used in 1998 and 1999 in Latvia when analysing changes in the Lithuanian minority. The analysis revealed that during two decades after the World War II the Lithuanian Diaspora in Latvia expended. It was a result of the migration for the economic and political reasons. On the other hand, the ethnic and cultural convergence of the Lithuanians, Latvians, Russians, Poles and Byelorussians caused the vanishing of the Lithuanian Diaspora. It was mainly determined by weak internal relations and by a deficiency of institutions consolidating the national minority: Lithuanian societies and schools. In 1970, 23,5% of emigrants aged 15 and more had primary, 28.6% unfinished secondary and 24.5% secondary education. The polytechnic environment provided favourable conditions for the ethnic assimilation of Lithuanians by heterogeneous marriages. The natural increment of Lithuanian population decreased: children from heterogeneous marriages, particularly where mother was a Lithuanian, would often choose the nationality of the other spouse.They would be prepared for this since childhood as an attempt to integrate them as full and equal members into society of Latvia. In the Soviet period, through heterogeneous marriages there developed a layer of Lithuanians with a dual ethnic and dual cultural identity. The territorial character of ethnic and cultural orientations was directed towards the Latvian or Soviet State and, concomitantly, towards the Latvian or Russian ethnos. Namely, they were in privileged position - had a possibility to get education in the native language, to develop higher self-ethnic culture and auspicious conditions to participate in ruling the State. Changes of the particular situation in 1991 created premises for Latvian Lithuanians to integrate not only into Latvian ethnos, but also into the nation of Latvia. The first generation of emigrants who settled in Latvia after World War II preserved their ethnic self-consciousness and Lithuanian orientation based on loneliness and emotional links with the motherland. Their ethnic-cultural identity is suggested by confessional identity, links with Lithuania and especially by rural-community mind which was brought from Lithuania and saved in the new conditions. The community-mindedness determined the forms of expression of ethnic identity and the signs of self-recognition of their own ethnic culture. [From the publication]