Ekologinės modernizacijos teorija : esminiai bruožai ir kritinės įžvalgos

LTAplinkosaugos klausimai tik neseniai tapo sociologinių tyrimų objektu (Catton ir Dunlap, 1979; Buttel, 1987). Aprašant ekologinę modernios visuomenes problematiką, susiformavo keletas aplinkosaugos sociologijos teorinių krypičių - ekologinės modernizacijos (Mol, 1995; Weale, 1992; Hajer 1995; Spaargaren, 1997; Rinkevičius, 1998), rizikos visuomenės bei refleksyvios modernizacijos (Beck, 1992; Beck, Giddens ir Lash 1994), savitikslės kapitalistinės gamybos "smagračio" (Schnaiberg, 1980), ekologinio socializmo (Pepper, 1993; Dickens, 1992) bei kitos. Kiekviena teorinė kryptis skirtingai aiškina modernios visuomenės ekologinės krizės įtakas bei galimus visuomenės kaitos scenarijus. Siekiant atskleisti svarbiausius ekologinės modernizacijos teorijos teiginius ir bruožus, šiame straipsnyje ji nagrinėjama, lyginant su kitais teoriniais aplinkosaugos sociologijos požiūriais. Straipsnyje pateikiama originali ekomodernistinės teorijos interpretacija, išryškinami jos svarbiausi aspektai bei jų tarpusavio sąsajos. Teorijų analizei ir palyginimui pasitelkiami svarbūs socialinės realybės faktai, kurie leidžia atskleisti vieno ar kito teorinio požiūrio adekvatumą lyginant su empirika ir pagrįsti ekomodernistinės teorijos tinkamumą ekologinio imperatyvo skatinamų Lietuvos visuomenes vertybinių bei institucinių pokyčių analizei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologinė modernizacija; Aplinkosauginiai judėjimai; Rizikos visuomenė; Ecological modernisation; Environmental movements; Risk society.

ENThe environment protection issues became a subject for sociological studies only not long ago (Catton and Dunlap, 1979; Buttel, 1987). When describing the ecological problems of the modern society, several theoretical directions of environment protection sociology were shaped, i. e. the ecological modernization (Mol, 1995; Weale, 1992; Hajer 1995; Spaargaren, 1997; Rinkevičius, 1998), risk society and reflexive modernization (Beck, 1992; Beck, Giddens and Lash 1994), the “flywheel” of capitalistic production (Schnaiberg, 1980), ecological socialism (Pepper, 1993; Dickens, 1992) and others. Each theoretical direction explains the influence of the ecological crisis of the modern society and the possible scenarios for development of the society differently. For the purpose of revealing the most important statements and traits of the ecological modernization theory the article examines it comparing with other theoretical environment protection sociology viewpoints. The article presents an original interpretation of the eco-modernistic theory, highlights its most important aspects and their interrelations. For analysis and comparison of theories important facts of social reality are employed, which allow for revealing the adequacy of one or another theoretical viewpoint comparing it with empirics and substantiating the suitability of the eco-modernistic theory for the analysis of the value and institutional changes in the Lithuanian society, encouraged by the ecological imperative.