Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje

LTStraipsnyje, remiantis Z. Baumano, A. Giddenso, R. Ingleharto S. Hallo idėjomis, parodoma, kad Sovietų Sąjungą būtų galima traktuoti kaip atskirą ir specifinį modernios visuomenės (industrializuotos, urbanizuotos, racionalizuotos, biurokratizuotos ir t.t.) atvejį, kuriam trūko kai kurių esminių bruožų, būdingų demokratinei moderniai Vakarų visuomenei (individo prioriteto valstybės ir visuomenės atžvilgiu, visuomenės dalyvavimo valstybės gyvenime). Kartu parodoma, kad sovietiškumo–tautiškumo priešprieša, buvusi viena svarbiausių sovietinėje visuomenėje, gali būti analizuojama kaip globalumo–lokalumo priešprieša. Sovietiškumo ir tautiškumo santykį siūloma analizuoti remiantis Dumontÿo hierarchinio komplementarumo principu, leidžiančiu identifikuoti kuriamą socialinę tvarką. Šia prasme sovietinėje ideologijoje sovietiškumas tampa aukštesnis už dalinį tautiškumą, bet kartu rusiškumas, kaip dalis, gali būti sutapatinta su sovietiškumu, kaip visuma. Individų laikyseną šios fundamentalios sovietinės visuomenės priešpriešos akivaizdoje siūloma analizuoti Foucault vartotos diskurso ir diskursyvinių praktikų koncepcijos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Globalumo-lokalumo suvokimas; Kultūrinė unifikacija; Posovietinė Lietuva; Sovietinė Lietuva; Sovietinė globalioji modernybė; Cultural Standardization; Globalization; Perception of global versus local; Post-Soviet Lithuania; Soviet Lithuania; Soviet global modernity.

ENThis paper has several analytical perspectives. The subject of paper is the social and cultural processes of the former Soviet society. The analysis depends upon the ideas of the modernization theory (Z. Bauman, A. Giddens, R. Inglehart, S. Hall). It is argued that the former Soviet society could be analyzed as the specific case of modern society. On the one hand, it could be characterized by the features of the modern society such as industrialization, urbanization, rationalization, bureaucratization. On the other one, Soviet society lacked several features, which are the important features that describe modern societies (the priority of individual, civic participation). The paper suggests that the general opposition soviet-national could be changed by opposition global-local and analyzed from the theoretical perspective of global modernity. In addition, the interaction between soviet and national is analyzed by the Dumont’s hierarchical complementary principle. From this point of view, the Soviet nation was higher in comparison with any other national group in the Soviet Union. But since the Russians were identified as Soviet nation they were a part and a whole at the same time. The decisions and choices of individuals were constructed by this general opposition. For this analysis the concept of discursive practices (M. Foucault) is applied. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology